Per gerai, kad būtų tiesa. Taip kai kurie ekonomistai ir verslininkai sutiko žinią apie naujausius šalies BVP duomenis. Šio rodiklio patikimumu abejojama ir užsienyje – galbūt atėjo metas žmonijos pažangą matuoti kitaip?

Statistika nepasitiki

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per trečią šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 14,3 proc. O palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kai buvo užfiksuotas rekordinis apie 20 proc. siekiantis BVP nuosmukis, šalies ekonomika net šiek tiek ūgtelėjo.

Daugelis ekonomistų prognozavo gerokai didesnį BVP nuosmukį, galintį siekti net iki 25 proc. Nors pesimistinės prognozės ir nepasitvirtino, tai pradžiugino ne visus. Geresni, nei tikėtasi, šalies ūkio duomenys kai kurių ekonomistų ir verslininkų buvo sutikti skeptiškai.

"Danske" banko analitikai teigė, kad naujausi BVP duomenys neatspindi tikrosios šalies ekonomikos padėties, juolab kad pagerėjimo neparodė mėnesiniai mažmeninės prekybos, pramonės gamybos ar eksporto rodikliai. Jų nuomone, teigiamus pokyčius galėjo nulemti stiprūs defliaciniai procesai. Paskelbtu BVP rodikliu suabejojo ir koncerno "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus – jis teigė, kad vartojimas šalyje toliau smarkiai krinta.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad BVP duomenimis nebuvo manipuliuojama, nes jie renkami ir apskaičiuojami pagal ES standartus. Ji siūlė neskubėti daryti išvadų ir palaukti patikslintų trečio ketvirčio duomenų.

Beje, Statistikos departamentas buvo pernelyg nuvertinęs antro ketvirčio šalies ūkio nuosmukį: paskelbtas pirmasis BVP įvertis rodė 22,4 proc. nuosmukį, nors patikslintais duomenimis, jis sudarė 19,5 proc.

Kurie gyvena geriau?

Diskusijos dėl to, ką iš tiesų parodo BVP rodiklis, verda ir kitose šalyse. Ne vienus metus pažangių Vakarų valstybių ūkis augo gerokai lėčiau negu besivystančių šalių. Per pasaulinę recesiją pirmųjų valstybių BVP gana nemažai smuko, o tokių valstybių, kaip Kinija, ir toliau sparčiai augo. Kita vertus, vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Kinijoje yra apie aštuonis kartus mažesnė negu JAV. Tad kurie iš jų pastaruoju metu gyveno geriau?

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy neabejoja, kad atsakymui į šį klausimą BVP nebepakanka, ir siūlo gerovės lygį valstybėje matuoti pagal daugiau rodiklių. Prieš metus jo pavedimu sudaryta komisija rugsėjį pateikė išvadas dėl BVP. 25 socialinių mokslų ekspertai, tarp kurių – ir Nobelio premiją gavęs ekonomistas Josephas Stiglitzas, pristatė 300 puslapių ataskaitą, kurioje siūloma liautis garbinti BVP. Pavyzdžiui, komisija nustatė, kad 2005-aisiais Prancūzijos BVP sudarė 73 proc. JAV BVP. Tačiau įvertinus viešąsias paslaugas, namų ūkiuose sukuriamą produkciją ir laisvalaikį, kurio prancūzai turi daugiau už amerikiečius, šios šalies rodiklis padidėjo iki 84 proc.

Rodiklis paslėpė bėdas

Daugiau kaip penkis dešimtmečius valstybės ūkio pažangai matuoti naudojamas BVP rodiklis iš tiesų neatspindi visų šalyje vykstančių procesų. Pavyzdžiui, jeigu nusprendėte perdažyti namo sienas ir pasamdėte įmonę, šalies BVP padidinote, tačiau jeigu sienas nusprendėte perdažyti pats, šis rodiklis nepadidėjo nė centu. Nuėjote į parduotuvę ir nusipirkote pomidorų – vėl indėlis į BVP augimą, bet jeigu pomidorus užsiauginote namie ant palangės, prie BVP neprisidėjote. Įsigydami vieną pirmųjų brangių ir nefunkcionalių kompiuterių BVP papildėte gerokai daugiau negu pirkdami šiuolaikinį, kur kas funkcionalesnį ir gerokai pigesnį kompiuterį.

Minėtos ataskaitos autoriai nurodė, kad vertinant ekonominę gerovę daugiau dėmesio turėtų būti skiriama namų ūkių pajamoms, vartojimui ir sukauptam turtui negu vien gaminamai produkcijai.

J.Stiglitzo teigimu, besąlygiškas siekis auginti BVP užmaskavo artėjančios finansų krizės pavojaus ženklus. Laikinai išaugęs finansinio sektoriaus pelnas, lengva ranka žarstyti kreditai ir nekilnojamojo turto burbulas prisidėjo prie dirbtino ekonomikos augimo, kurį rodė BVP. Šiuo rodikliu paremti duomenys gali ne tik klaidinti, bet ir pakenkti. Kai ekonomika grindžiama vien BVP augimu, nukenčia kitos sritys: jeigu naujos iniciatyvos gali pakenkti rodiklio augimui, jų politikai nesiryš įgyvendinti.

Alternatyvų paieška

Vis dėlto įvairias gyvenimo sritis apimantis visuomenės pažangos rodiklis yra ambicingas tikslas. Juk kaip nustatyti, nuo ko priklauso visuomenės gerovės ir laimės lygis? Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad didėjant pajamoms žmonės per ilgesnį laikotarpį netampa laimingesni. Kita vertus, šalyse, kurių gyventojui tenka didesnė BVP dalis, į ateitį žvelgiama pozityviau.

J.Stiglitzas tiki, kad pasaulinė finansų krizė ir dabartinė recesija privers ateityje atsižvelgti ir į sausoką BVP statistiką, ir į kitus gyvenimo kokybės standartus. Vertinant daugiau visuomenės pažangos rodiklių, būtų galima susidaryti objektyvesnį vaizdą apie ekonomiką ir užkirsti kelią nepamatuotai euforijai finansų rinkose, taip pat išvengti finansinių katastrofų. Skeptikai nurodo, kad gerą alternatyvą BVP rodikliui rasti sunku. Keli ligšioliniai bandymai neprigijo, nes skaičiais matuoti tokius reliatyvius dalykus, kaip laimė ar lūkesčiai, itin sunku.

Valdemaras Katkus, Nepriklausomas finansų ekspertas

Nėra jokio pagrindo abejoti, kad naujausi šalies BVP duomenys suskaičiuoti neteisingai. Juk esame ES šalis ir naudojame "Eurostat" skaičiavimo metodus. Ši ekonomikos krizė yra ne tik išbandymas šalių ūkiams, bet ir ekonominių modelių ir to, leidžia jie ar ne prognozuoti, kas vyks ateityje, patikrinimas. Suklaidinusių modelių reikia apskritai atsisakyti arba juos pakoreguoti. Skandinavų ekonomistai, Lietuvai prognozavę 10 proc. didesnį ekonomikos nuosmukį, turėtų peržiūrėti savo metodus. Kita vertus, tokioje aplinkoje prognozuoti ilgesniam negu 30–45 dienų laikotarpiui labai sunku.

Pats BVP pasaulyje pradėtas naudoti 1950 m., o Europai pasiūlytas su Marshallo planu. Šis rodiklis turėjo atlikti dvi funkcijas – valstybei padėti valdyti mokesčių politiką ir parodyti šalies karo pramonės gamybos pajėgumą. BVP naudingas ir šiandien, nes apibendrintai pateikia įvairius ekonomikos duomenis ir padeda formuoti ekonominę politiką.

Aišku, jis turi ir trūkumų, vienas jų – rodiklis neapima šalies namų ūkių gerovės. Pavyzdžiui, 1995 m., palyginti su 1990-aisiais, Lietuvos BVP krito apie 40 proc., paskui iki 1998 m. Rusijos krizės šalies BVP augo, vėl krito ir nuo 2000-ųjų toliau augo. Tačiau namų ūkiai prieš 1990 m. buvusį gerovės lygi pasiekė tik 2002-aisiais.

Lietuvos BVP pradės augti po 12–18 mėnesių, tačiau namų ūkiai pagerėjimo nepajus dar keletą metų. Taip atsiranda Vyriausybės, įmonių ir šalies gyventojų nesusikalbėjimas. Vieni sako, kad ekonomika jau taisosi, kiti aiškina, jog to nejunta. Prancūzų iniciatyva atsižvelgti ir į kitus šalies gerovės lygį matuojančius rodiklius sveikintina – kuo bus vertinama augiau rodiklių, tuo bus geriau.

Raimondas Kuodis, Ekonomikos analitikas

Priežastys, kodėl iki šiol neturime pakaitalo BVP, yra dvi. Pirmiausia, BVP leidžia paprastai palyginti kelias šalis. Antra, veiksniai, kurių neapima BVP, yra gana subjektyvūs ir priklauso ne tik nuo valdžios veiksmų, bet ir, pavyzdžiui, nuo genetikos. Apskritai ekonomikos augimas buvo XX a. fenomenas, iš skurdo ištraukta nemaža dalis žmonių. Kol pilvas buvo tuščias, mažai kam rūpėjo kiti dalykai, todėl klausimų dėl aplinkos taršos, klimato kaitos, didesnių visuomenės poreikių iškilo visai neseniai.

Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy sudarytos komisijos pirmininkas Josephas Stiglitzas teigia, kad tai, į kokius rodiklius žiūrime, veikia mūsų elgseną. Teiginys, kad dabartinė krizė kilo dėl per didelės priklausomybės nuo BVP, labai teisingas. Pavyzdžiui, JAV finansų sistema pati sukūrė rizikas, su kuriomis vėliau didvyriškai kovojo ir už tai gaudavo didžiules premijas. Visa tai išpūtė šalies BVP, jame finansų sistemos dalis vienu metu buvo pasiekusi daugiau kaip 30 proc., tai rodė, kad JAV ekonomikai ne viskas gerai. Burbulas sprogo, iliuzinio pelno nebeliko, BVP nustojo augti.

Visa bėda, kad politikai nelinkę žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą ir dažnai renkasi priemones, duodančias efektą trumpam, tačiau ilgainiui galinčias pakenkti. Aišku, politikai gali jaustis itin konfortabiliai, kai BVP sparčiai auga. Tačiau nereikia džiūgauti dėl 10 proc. BVP augimo, jeigu po jo ateina 10 proc. nuosmukis. Politikų trumparegiškumas yra daugelio ekonominių ir socialinių problemų priežastis.

Laimės indeksas

Nedidelė Himalajuose įsikūrusi Butano Karalystė, turinti apie 700 tūkst. gyventojų, jau kelis dešimtmečius svarbesniu rodikliu laiko ne BVP, o nacionalinį laimės indeksą. Gana sunkiai apibrėžiamas rodiklis turi rodyti dvasinę visuomenės būseną, o juo paremtas ekonomikos planavimas stengiasi suderinti ir ūkio augimą, ir didesnį žmonių pasitenkinimą. Butano gyventojai, apklausų duomenimis, patenka tarp 10 proc. laimingiausių pasaulio žmonių, nors pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį šalis užima 139 vietą pasaulyje.

Ekologiškasis BVP

2004-aisiais Kinija bandė skaičiuoti ekologišką BVP rodiklį, turėjusį įvertinti taršos dėl ekonominio aktyvumo kainą. Įvertinus užterštos aplinkos poveikį, BVP rodikliai dramatiškai nukrito, o kai kuriose regionuose jie tapo lygūs nuliui, todėl šio metodo greitai buvo atsisakyta.

Dėmesys žmonių gerovei

Alternatyvų BVP rodikliui ieško Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Ji praėjusią savaitę Pietų Korėjoje organizavo tarptautinę konferenciją "Matuojant visuomenių pažangą". Konferencijoje teigta, kad dabartinė ekonomikos, finansų ir ekologijos krizė įrodė, jog ilgalaikis BVP augimas nebūtinai pagerina ir gyvenimo sąlygas, o vien jo augimo siekimas gali turėti neigiamų padarinių visuomenei. Organizacijos generalinis sekretorius Angelas Gurria teigė, kad žmonijai svarbūs ne tik ekonomikos ištekliai, tačiau ir jos gerovė. Pasak jo, be makroekonominių rodiklių, reikia vertinti žmonių lūkesčius ir pasitenkinimo lygį, laisvalaikio būdą, mokamą ir nemokamą darbą, santykius su kitais žmonėmis, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, egzistuojančias galimybes. Tiesa, konferencijoje nesiūlyta visiškai atsisakyti BVP, tačiau jį papildyti kitais visuomenės pažangos rodikliais.