Lietuvos didmiesčių atstovai Savivaldybių asociacijoje priversti paklusti mažųjų miestelių diktatui

Kai kurių didžiųjų miestų vadovai vis garsiau kalba, kad Lietuvos savivaldybių asociacijoje jiems skirtas tik statistų vaidmuo. Per šiemet vykusį suvažiavimą visi Kauno delegacijos pasiūlymai buvo atmesti, nes mažosios savivaldybės susivienijo.

“Mes palaikėme kauniečių poziciją, kad iki artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų mokestis nebūtų didinamas. Deja, suvažiavimo dalyviai į tai neįsiklausė”, - teigė Panevėžio meras Vitas Matuzas.

Nei jis, nei Kauno meras Arvydas Garbaravičius net nėra įtraukti į pagrindinę asociacijos valdymo instituciją - valdybą.

Sumoka didžiausius mokesčius

LSA vienija 60 savivaldybių. Į tarybą kiekviena savivaldybė deleguoja po vieną atstovą. Natūralu, kad didžiąją dalį sudaro rajonų savivaldybės.

“Visų balsai lygiaverčiai. Mažosios savivaldybės susivienija ir sprendžia savas problemas, užgoždamos didžiųjų miestų plėtrą. Prisimenu, kaip pernai vykusiame suvažiavime dominavo melioracijos, pasėlių deklaravimo ir kiti su žemės ūkiu susiję klausimai. Apie didiesiems miestams rūpimus klausimus beveik nekalbėta”, - teigė Kauno miesto tarybos narys Andrius Kupčinskas.

Iki šiol Kaunas savivaldybių asociacijai kasmet mokėjo apie 140 tūkstančių litų. Nuo kitų metų šis mokestis padidės iki 190 tūkstančių litų. Mokesčio dydis priklauso nuo biudžeto apimties.

“Kai kurios rajoninės savivaldybės asociacijai skiria vos kelis tūkstančius, tačiau susidaro įspūdis, kad turi daugiau teisių nei Kaunas”, - stebėjosi A.Kupčinskas.

Kauno atstovai jaučiasi ignoruojami

“Asociacijoje Kaunas jaučiasi kaip trečias brolis. Iš tiesų juntame, kad antrajam šalies miestui skiriama per mažai dėmesio. Apie konkrečią naudą taip pat sunkoka kalbėti”, - teigė Kauno mero pirmasis pavaduotojas Antanas Balutis.

LSA valdybą sudaro 16 narių. Iš didžiųjų Lietuvos miestų į ją įtraukti tik Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus miestų merai.

“Manau, kad derėtų pakeisti valdybos formavimo principus. Nekalbu, kad reikia griauti visą sistemą, tačiau didžiųjų Lietuvos miestų interesų taip pat negalima pamiršti”, - teigė Panevėžio vadovas.

Paklaustas apie buvimo asociacijoje naudą, Kauno vicemeras nuo tiesaus atsakymo mėgino išsisukti, tačiau vėliau paminėjo, kad tai tėra “dalyvavimo bendroje asociacijoje efektas”.

Stabdo įstatymo nuostatos

Panevėžio meras V.Matuzas buvo vienas iš iniciatorių, prieš keletą metų bandžiusių atkurti Didžiųjų Lietuvos miestų sąjungą. Jį aktyviai palaikė ir Kauno meras A.Garbaravičius.

“Buvome numatę, kad ši organizacija vienytų miestus, kuriuose gyvena daugiau nei 70 tūkstančių žmonių. Tuomet ši sąjunga atstovautų daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų. Deja, įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ir Seimas bendradarbiauja tik su LSA. Mes nebūtume turėję jokių teisių”, - teigė Panevėžio meras.

Didžiųjų Lietuvos miestų sąjunga veikė iki 1995-ųjų, kuomet Vyriausybės nutarimu buvo panaikinta. “Drįsčiau teigti, kad ši sąjunga buvo panaikinta gana drastiškai. Buvau vienas jos kūrėjų. Dabar tokią organizaciją keblu atkurti dėl įstatymo nuostatos. Būtų galima LSA pradėti diskutuoti apie tai, tačiau abejoju, ar sulauktume pritarimo. Rajonų savivaldybės nėra suinteresuotos, kad Didžiųjų miestų sąjunga būtų atkurta”, - tvirtino Kauno mero pirmasis pavaduotojas.

A.Balučio teigimu, miestai, rajonai ir kurortai turi savitas problemas, todėl po savivaldybių rinkimų greičiausiai vėl bus grįžta prie diskusijų dėl dabartinės LSA veiklos ir struktūros.

Pasigenda konkrečių reikalavimų

Kalbintų didžiųjų Lietuvos miestų atstovai pripažino, kad savotiškas maištas asociacijoje prislopintas, kai generaliniu direktoriumi pradėjo dirbti Vytautas Kvietkauskas.

“Kai pradėjau dirbti, buvo parengtas ir naujos asociacijos projektas. Tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti. Manau, kad visas problemas galima išspręsti. Asociacija įsiklauso į visų narių nuomonę. Paskutinis pavyzdys - rengiamos Koncesijos įstatymo pataisos. Asociacija atstovavo kauniečių nuomonei”, - teigė LSA generalinis direktorius.

V.Kvietkausko nuomone, visas savivaldybes vienija nemažai bendrų dalykų, kuriais asociacija ir rūpinasi. “Teoriškai problemos tarp didžiųjų ir mažųjų miestų nėra. Tačiau nuolat kyla noras atskirti didžiąsias ir mažąsias savivaldybes. Dažniausiai tokias kalbas girdime iš Kauno ir iš konkrečių žmonių. Suprantu juos, tačiau ne kartą klausiau, kada konkrečiai rajoninės savivaldybės pakenkė Kauno interesams. Atsakymo iki šiol neišgirdau”, - tvirtino LSA vadovas.

Rengiama reforma

Direktorius užsiminė, kad penkiems didžiausiems miestams pasiūlyta asociacijoje įsteigti atskirą komitetą. “Jame miestai galėtų svarstyti jiems rūpimus klausimus. Suprantu, kad Kauną nelabai domina žemės ūkio problemos. Mano nuomone, komiteto įsteigimas būtų vienas teisingų sprendimo būdų”, - teigė V.Kvietkauskas.

Jis neatmetė galimybės, kad po savivaldybių tarybų rinkimų gali vėl suintensyvėti kalbos apie naujos asociacijos steigimą. “Įmanomi visi variantai, tačiau pirmiausiai turėtume žinoti, ko pageidauja miestai. Vilniečiai mūsų veikla patenkinti. Be to, įsteigus antrą asociaciją iškiltų problemų dėl atstovavimo tarptautinėse organizacijose. Taip pat tektų sukurti dar vieną administraciją, kurios išlaikymas pareikalautų nemažai lėšų”, - sakė LSA generalinis direktorius.