Kauno ir Vilniaus bendradarbiavimas išskiria gynėjų ir kritikų stovyklas

Vakar Kaune susirinkę dviejų didžiausių Lietuvos miestų vadovai, tarybų nariai bei mokslininkai pirmą kartą aptarė Kauno ir Vilniaus miestų dipolio projektą. Nors entuziastingų idėjos propaguotojų netrūksta abiejuose miestuose, tačiau gausėja ir projekto kritikų stovykla.

Meras - neparodė didelio susidomėjimo

Vilniaus meras Artūras Zuokas, agitacinę kalbą pradėjęs filmo pristatymu apie Vilniaus vystymosi viziją, mano, jog dipolis padės siekti bendrų tikslų. Filme, nusakančiame sostinės vizijas, trumpai buvo užsiminta apie naudingą Kauno bei Vilniaus bendradarbiavimą.

“Veikdami po vieną mes negalime maksimaliai pasinaudoti galimybėmis gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Panašių dipolių apstu visoje Europoje, netgi tarp skirtingų valstybių”, - kalbėjo sostinės vadovas.

Didesnio susidomėjimo dipolio idėja neparodęs Kauno meras Giedrius Donatas Ašmys užsiminė apie būtinybę kauniečiams mokytis iš vilniečių. Tačiau miesto vadovo pozicija projekto klausimu daugeliui taip ir liko nesuprantama.

Artėja savaime

Susitikime mokslininkai bei valdininkai diskutavo apie prioritetines bendradarbiavimo sritis: susisiekimą, ekonomiką, turizmą bei administracinius gebėjimus.

Jau rašėme, kad, sėkmingai įgyvendinus šį projektą, mūsų šalyje turėtų atsirasti urbanistinis vienetas, galintis pretenduoti į “Euro City” statusą bei didesnį investuotojų palankumą. Projekto iniciatorių nuomone, ES fondai yra suinteresuoti remti panašių dipolių plėtrą. Lietuvos Seimas įtikinama persvara pritarė ambicingam strateginiam Lietuvos vystymo planui.

Ambicingame metropolio Kaunas-Vilnius projekte numatyta vieninga verslo, kultūros, sporto, mokslo ir žinių, turistinė, ekologiška erdvė. “Svarbu Vilniaus-Kauno sistemą laikyti ir ją pristatyti kaip vieningą verslo galimybių požiūriu erdvę. Tam reikia sutvarkyti Kaunui labai aštrią ir verslą stabdančią biurokratinę centralizaciją”, - mano Kauno bendrojo plano projekto vadovas Saulius Lukošius.

Pasak susitikime kalbėjusio tarybos nario liberalo Giedriaus Buinevičiaus, abu didieji Lietuvos miestai artėja ir be valdininkų įsikišimo. “Kaip kaunietis galiu pasakyti, kad tai miestui bus naudinga”, - pabrėžė jis.

Kritikų stovykloje - socialliberalai

Panašu, kad projekto kritikos banga kyla socialliberalų stovykloje. Kauno tarybos narys Konstantinas Pesenka, susipažinęs su projektu, įžvelgia tik sostinės naudą. “Vilnius turi dideles ambicijas, tačiau norint tapti megapoliu reikia bent milijono gyventojų. Todėl sumanyta prisijungti Kauną ir gyventojų skaičiumi pasiekti atitinkamą rangą”, - “Kauno dienai” teigė K.Pesenka.

Projekto kritikai pasigedo apskričių plėtros. “Projekte neliko regionų ar apskričių, ir tai nėra normalu. ES fondai finansuoja regionų, o ne miestų plėtrą”, - tvirtino K.Pesenka. Politikas sutinka, kad bendradarbiavimas tarp miestų yra būtinas, tačiau, jo nuomone, šis projektas leis pritraukti investicijų tik į sostinę.

Aktyviausi projekto gynėjai liberalai nelinkę nusileisti kritikai. “Neargumentuota kritika nėra kritika. Todėl turime į ateitį žiūrėti jau šiandien”, - sakė Vilniaus meras liberalas A.Zuokas. Būsimuosiuose savivaldybių rinkimuose Kaune pirmasis liberalų sąraše įrašytas Erikas Tamašauskas, jam vadovaujant laikinajai sostinei, taip pat buvo vienas aktyviausių dipolio propaguotojų. Šviesią miestų bendradarbiavimo viziją mato ir Kaune išrinkti Seimo nariai liberalai.