Elektros kainų šuolio dėl saulės jėgainių plėtros išsigandusi Energetikos ministerija jau siekia pakeisti įstatymus, o atsinaujinančios energijos atstovai dėl to grasina ieškiniais, galinčiais siekti ir pusę milijardo litų.

Nori atimti leidimus

Ruošiamos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos numatytų, kad iki kovo 1-osios visi naujųjų elektrinių savininkai turi kreiptis dėl elektros gamybos leidimo. Iki nustatytos datos naujose elektrinėse gaminti elektros energijos nepradėję verslininkai liktų ant ledo – anksčiau nustatytu tarifu iš jų elektros žadama nesupirkti.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos vadovas Rimvydas Karoblis teigė, kad verslininkai nėra prieš įstatymo pakeitimus. Didesnį nerimą jiems kelia tai, kad viskas vyksta skubotai ir neatsižvelgiama į skirtingų institucijų pastabas.

Pasak R.Karoblio, Energetikos ministerijos siūlymas naikinti jau išduotus saulės elektrinių plėtros leidimus visiems, kurie iki kovo nepradės gaminti elektros, yra nelogiškas, nes jiems duotas per trumpas laikas pateikti prašymus gamybai. Netekę leidimų, smulkieji elektrinių statytojai patirtų nuostolių, kuriuos bandytų kompensuoti iš valstybės per teismus.

„Visas elektrinės instaliacijos procesas užtrunka apie 32 savaites. Mes dabar turime apie 7 savaites. Neįmanoma spėti. Valstybė rizikuoja būti užversta ieškiniais, kurių bendra suma siektų 500 mln. litų“, – teigė R.Karoblis.

Pažeidžia žmonių teises

Pasak advokatų profesinės bendrijos „Adlex“ advokato padėjėjo Manto Gerdauskio, įstatymų keitimas pažeidžia teisėtus investuotojų lūkesčius, nes jie leidimus gavo vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais.

„Kodėl turėtų prarasti leidimus? Jokių reikalavimų ūkio subjektai nepažeidė, leidimus gavo taip, kaip reikalavo įstatymo leidėjas. Jau dabar žmonės skambina ir klausia, ar gali valstybė vieną dieną skatinti, o kitą – elgtis priešingai. Ar gali valstybė keisti savo pažadus? Kaip teisininkas sakau, kad negali“, – kalbėjo M.Gerdauskis.

Problema dėl saulės elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimo iškilo, kai buvo suskaičiuota, kad jeigu būtų pastatytos visos elektrinės, kurioms suteikti leidimai, elektrai iš jų supirkti papildomai prireiktų apie 70–80 mln. litų. Tuomet galutinė elektros kaina už kilovatvalandę vartotojams galėtų padidėti iki 5 centų.

Aukso gyslą užuodę spekuliantai paraiškomis statyti saulės elektrines valstybę užvertė pernai, nes padidėjo tokių elektrinių našumas, jų įranga atpigo, o superkamos energijos tarifas nepasikeitė.

Siūlo mažinti tarifus

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Energetikos komiteto vadovas Vitas Mačiulis teigė, kad pernai metų pradžioje pastatyti saulės elektrinę kainavo apie 300 tūkst. litų, o po pusmečio ši kaina sumažėjo perpus. Tačiau apskaičiuojant tarifą į tai atsižvelgti nespėta, nes jis nustatomas kartą per metus. Todėl saulės elektrinių plėtrą siūloma riboti ne atimant jau išduotus leidimus, o ekonominėmis priemonėmis mažinant per didelius tarifus.

„Galima įvesti garantinį mokestį – vietoj 50 litų įvesti 500 litų už kilovatą. Tada nebus, kad žmonės pasiims šimtą leidimų ir sumokės 1,5 mln. litų. Galima pelno mokestį padidinti, jei elektrinės tokios pelningos pasidaro. Taip pat reikėjo laiku sumažinti tarifą, nes 1,44 lito tarifas atsiperka per penkerius metus. Norint sustabdyti šiais metais nešamas paraiškas, reikia sumažinti tarifą bent iki lito“, – sakė V.Mačiulis.

Keis rėmimo principus

Vis dėlto šalies Vyriausybė vakar nusprendė pritarti Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisoms. Tikimasi, kad pataisas Seimas imsis svarstyti jau šiandien.

„Nusprendėme, kad teiksime projektą ypatingos skubos tvarka, bus pateikti energetikos ministro pasiūlymai, užkertant kelią viešajam interesui augančių sumų didėjimui. Nes jeigu toliau bus palikta tokia netvarka, gali atsitikti taip, kad visi žmonės mokės nemažas sumas pinigų dėl elektros energijos kainos padidėjimo, o tai, aš manau, pažeidžia ir socialinio teisingumo principą“, – vakar sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, tokiu žingsniu Vyriausybė siunčia signalą minėtiems „spekuliantams“.

„Pirmas pasiūlymas yra stabdyti paraiškų priėmimą. Tie, kurie pradėjo vystyti, galės projektus ir užbaigti. Prašysime, kad tai įvyktų iki kovo 1 d. Tačiau tie, kurie galės pagrįsti, kodėl nespėjo, ir objektyviai paaiškins priežastis, be to, išleis daugiau nei pusę investicijų projekto vertės, – jiems tas terminas galės būti pratęstas dar septyniems mėnesiams atskiru komisijos sprendimu“, – nuramino J.Neverovičius.

Pasak J.Neverovičiaus, Vyriausybė ketina iš pagrindų keisti saulės elektrinių rėmimo principus.

„Mes nesutinkame su tuo, kad valstybė paveda visiems piliečiams pareigą mokėti už verslo projektus. Mes manome, kad reikalinga diskusija, po kurios valstybė rastų kitų būdų, kaip paskatinti plėstis tą sektorių, – pirmiausia galbūt per europinius fondus, tam tikras paskatas verslui, kad jie norėtų investuoti“, – sakė J.Neverovičius.