Bendrovė VST, atsisakydama pasirašyti elektros energijos tiekimo sutartis su socialinių būstų nuomininkais, diskriminuoja socialiai remtinus asmenis – taip nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

Gyveno tarsi olose

Neseniai baigėsi keli teismo procesai, kurie privertė elektros energijos tiekimo ir skirstymo bendrovę VST pasirašyti elektros energijos tiekimo sutartis su socialinių būstų nuomininkais. Iki šiol bendrovė kategoriškai atsisakydavo tai daryti teigdama, kad sutartį sudarys tik su butų savininke – tam tikro miesto ar rajono savivaldybe.

Seimo kontrolierei Albinai Radzevičiūtei pradėjus tyrimą dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų išaiškėjo, kad Kauno, Klaipėdos ir Kaišiadorių savivaldybių socialinių būstų gyventojai šiuo klausimu jau ne kartą kreipėsi į VST. Tačiau kiekvieną kartą išgirsdavo neigiamą atsakymą. Bendrovė savo spendimą grindė ūkio ministro dar 2005 m. pasirašytu įsakymu, numatančiu, kad paslaugos tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Tačiau kontrolierė įsitikinusi, jog elektros energijos tiekėja netinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis.

Anot kontrolierės, dėl tokio VST požiūrio kai kuriose savivaldybėse buvo susiklosčiusi tragiška padėtis. Naujai pastatytų socialinių būstų gyventojai negalėjo sumokėti už suvartotą elektros energiją, nes su jais nebuvo sudaromos sutartys. O dėl nemokamų mokesčių po kurio laiko elektros energijos tiekimas būdavo nutraukiamas. Pasikeitus gyventojams ar grąžinus skolas elektros energijos tiekimas vis tiek nebūdavo atnaujinamas, o nuomininkams tekdavo gyventi tamsoje, be jokių buitinių prietaisų.

Gelbėjo dujos ir žvakės

Kai kurių butų gyventojai skundėsi, kad elektros energijos tiekimas jų neįspėjus buvo nutrauktas vos dėl keliasdešimt litų siekiančių skolų.

"Sumokėjus skolą, VST vis tiek nesutiko atnaujinti elektros energijos tiekimo. Buvome su kaimynais pas juos daug kartų nuėję, klientus aptarnaujančios moterys pinigus priėmė, bet visada sakydavo, kad niekuo daugiau negali mums padėti, nes butų savininkas (savivaldybė) dar nepasirašė su bendrove sutarčių. O mes esą neturime teisės tokių sutarčių pasirašyti. Apie porą savaičių gyvenome pasišviesdami žvakėmis. Gerai, kad bent viryklė dujinė, maistą galėjau gaminti. Drabužius skalbdavau rankomis, o kiti patogumai – nebūtini, mes pripratę gyventi paprastai. Bet labai nemalonu, kai niekam tavo problemos nerūpi ir siuntinėja nuo durų prie durų. Tiesa, po kurio laiko elektra atsirado, tai gal savivaldybė tas sutartis ir pasirašė", – pasakojo naujame socialiniame bute su vyru gyvenanti kaunietė Živilė.

Socialiniai būstai – vien bėdos

Nenorą pasirašyti sutartis su socialinio būsto nuomininkais VST atstovai dienraščiui aiškino tuo, kad šių butų gyventojai esą nesugeba laiku susimokėti ir dažniausiai bendrovėms pridaro didžiulių nuostolių. Socialinių būstų nuomininkai esą įmonei jau skolingi per milijoną litų.

"Atsiskaitymo už suteiktas paslaugas problema itin opi ne tik mūsų bendrovei, bet ir kitoms komunaliniame sektoriuje veikiančioms įmonėms. Tai turėtų būti svarbu ir pačioms savivaldybėms, kurios administruoja ir tvarko socialinius būstus", – kalbėjo VST Teisės departamento vadovas Linaras Dargis.

Anot jo, didėjančių skolų būtų galima išvengti, jei savivaldybės ir komunalinių paslaugų teikėjai aktyviai bendradarbiautų. Savivaldybės atlieka ne tik socialinio būsto savininko funkcijas, bet ir priima sprendimus, kam jį išnuomoti, nustato nuomos sąlygas ir panašiai. Dėl to esą savivaldybėms ir buvo siūloma sudaryti dvišales sutartis, kurių pagrindu būtų keičiamasi informacija apie nuomininkus: savivaldybė informuotų bendrovę, kas gyvena socialiniuose butuose, kada nuomininkai į juos įsikelia ar išsikelia ir t. t. VST periodiškai teiktų informaciją apie butų nuomininkų mokamus mokesčius: ar jis reguliariai atsiskaito, kokia jo skola ir panašiai.

"Manome, kad geranoriškas bendradarbiavimas išspręstų skolų socialiniame būste problemą. Tačiau to geranoriškumo nematome. Didžioji dalis skolų socialiniame būste susidaro ne dėl gyventojų nemokumo, o dėl informacijos trūkumo: nežinome, nei kas, nei kada į tuos butus įsikelia, laiku negauname informacijos ir apie nuomininkų iškeldinimą iš butų. Tad surasti skolininkus ir išieškoti iš jų skolas tiesiogiai yra labai sunku", – įmonės poziciją dėstė L.Dargis.

Ministerija palaikė VST

Energetikos ministerijos nuomone, rūpintis socialinio būsto nuomininkais pirmiausia turėtų pačios savivaldybės. Tačiau pagal VST ministerijai pateiktą informaciją Kauno, Kaišiadorių ir Klaipėdos miestų savivaldybės kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su įmone.

Be to, perkelti socialinio būsto nuomininkų nemokumo riziką energetikos bendrovėms būtų neetiška. Tai esą prieštarautų tiek bendriems teisės, tiek visuomeninio elektros energijos tiekimo principams.

"Tokių skolų išieškojimas ne tik dažnai būna nesėkmingas, bet ir susijęs su didelėmis papildomomis išlaidomis. Kadangi pagal galiojančius teisės aktus visuomeninio tiekėjo išlaidas padengia visi elektros energijos vartotojai, tai nuomininkų nemokumo ir su tuo susijusių papildomų išlaidų naštos perkėlimas visuomeniniam tiekėjui, šiuo atveju – bendrovėms Rytų skirstomiesiems tinklams ir VST, pažeidžia visų kitų elektros energijos vartotojų interesus bei juos diskriminuoja", – rašoma Energetikos ministerijos rašte Seimo kontrolierei.

Kratosi atsakomybės

Tačiau savivaldybės prisiimti atsakomybės už socialiai remtinus asmenis nenori. Savivaldybių atstovai tikina, kad joms privačios bendrovės primetamas atsiskaitymo modelis yra nepriimtinas. Pasak Kauno mero Andriaus Kupčinsko, VST savivaldybei pateikė elektros energijos tiekimo–vartojimo sutarties projektą. Tačiau jame numatytos sąlygos galėtų būti tinkamos tik buitiniam vartotojui, o ne maždaug 5 tūkst. butų savininkei – savivaldybei.

Be to, jo nuomone, neteisinga už nemokių socialinių būstų nuomininkų suvartotą elektros energiją atsiskaitinėti miestiečių pinigais, surinktais į savivaldybės biudžetą. Tam turėtų būti skirtas papildomas finansavimas iš valstybės.

"Suprantu VST norus. Pasirašome dvišalę sutartį ir tada visi įsipareigojimai užkraunami savivaldybei. Užtat elektros energijos tiekėja – rami, be jokių pastangų, reguliariai gauna visus mokėjimus. Verslininkai sėdi kojas sudėję ir gauna pinigus, o savivaldybė viską prižiūri – puikus sandoris. Bet kodėl mes turime prisiimti tokią atsakomybę? Mes tos elektros energijos nevartojame. Tikiu, kad atsiras tokių, kurie atsikels į socialinį būstą, gyvens, švilpaus ir nieko nemokės. Tokiu atveju savivaldybei tektų už juos atsiskaityti. Parduoti paslaugą ir prižiūrėti, kad klientai už ją laiku atsiskaitytų, – verslininkų, o ne savivaldybės reikalas, tokia jų veikla, iš to jie gauna pinigus. Reikia ieškoti abiem pusėms naudingo sprendimo, o ne žaisti taip, kad viena pusė nuolatos gręžia kitą. Mes mielai bendradarbiautume, tačiau tik laikydamiesi Civiliniame kodekse įtvirtinto principo, kad už paslaugas moka vartotojas – buto gyventojas" – dienraščiui sakė Kauno meras.

Jis pabrėžė, kad nepaisant praeitą mėnesį priimto LAT sprendimo, bėdų su elektros energijos tiekėja dar kyla.

Teismas privertė persigalvoti

VST veikla nepatenkinti ir kitų miestų vadovai. Klaipėdos savivaldybė ne kartą skundėsi Aplinkos ir Ūkio ministerijoms, Vyriausybei ir prokurorams, kad VST trukdo išnuomoti būstus, kurių ankstesni nuomininkai mirė arba buvo iškeldinti. Bendrovė atsisako naujiesiems nuomininkams išduoti atsiskaitymo knygeles, sudaryti su jais sutartis ir atnaujinti elektros energijos tiekimą. Mat senieji butų gyventojai esą liko skolingi už elektros energiją.

Savivaldybės iniciatyva buvo teikti net keli ieškiniai teismams. Juose prašyta įpareigoti VST Klaipėdos skyrių sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, išduoti atsiskaitymo knygeles ir atnaujinti elektros energijos tiekimą butams, išnuomotiems mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tiesa, su VST maždaug nuo 2006 m. kovojo ir Kauno, Šiaulių, Kaišiadorių savivaldybės. Ir tik po ilgo teismų maratono, kai byla pasiekė LAT, šis nutarė, kad VST diskriminuoja socialiai remtinus asmenis, ir įpareigojo bendrovę pasirašyti su jais individualias elektros energijos tiekimo sutartis.

Seimo kontrolierės A.Radzevičiūtės nuomone, kiekviena savivaldybė dabar turėtų iš naujo įvertinti padėtį dėl elektros energijos tiekimo socialinio būsto nuomininkams ir ieškoti vartotojų teises geriausiai atitinkančio sprendimo.

RST modelis

Vilniuje gyvenantiems socialinių būstų nuomininkams gyventi kiek lengviau. Sostinę aptarnaujanti bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (RST) elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su socialinio būsto nuomininkais pasirašo gavusi būsto savininkės – savivaldybės – sprendimą skirti būstą. Tiesa, tai bendrovei – ne į naudą. RST pagal tiesiogines elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis aptarnauja apytiksliai 4 tūkst. socialinių būstų rytinėje Lietuvos dalyje. Per 40 proc. visų šių būstų skolingi bendrovei už patiektą elektros energiją. Siekdama užtikrinti tinkamą mokėjimą už elektros energiją, RST nuolat siūlo savivaldybėms pasirašyti trišalius bendrovės, nuomininko ir objekto savininko susitarimus, kuriuose būtų nustatomos šalių teisės ir pareigos (apsikeitimas informacija, dalinė savivaldybės, kaip būsto savininkės, atsakomybė už skolas ir t. t). Kadangi savivaldybės dažniausiai atsisako pasirašyti tokius trišalius susitarimus, todėl RST priversta kreiptis į teismą ir išieškoti skolas.

Šaltinis: Energetikos ministerija, Seimo kontrolierių įstaiga.