Mažėjančia parama besipiktinantys žemdirbiai prabilo apie atstatydinimus

Lietuvos žemdirbiai nepatenkinti kitų metų biudžeto dalimi žemės ūkiui. Tačiau jie abejoja, ar išsakyti reikalavimai padarys įtaką ateinančių metų Specialiosios kaimo rėmimo programos finansavimui. Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis paramą vadina “atitinkančia galimybes”.

Siūlė atsistatydinti

“Jeigu niekas nesiskaito su Žemės ūkio ministru, gal geriau būtų jam, iškėlus galvą, atsistatydinti?” - vakar viešai svarstė Žemės ūkio rūmų vadovas Jonas Ramonas, į posėdį sukvietęs Vyriausybės bei Seimo pareigūnus.

Pasak jo, kasmet valstybės parama žemės ūkiui mažėja. J.Ramono žiniomis, jei 1999 m. buvo skirta 380,8 mln. Lt, tai, kasmet mažinant lėšas, kitiems metams numatoma tik apie 260 mln. Lt. Be to, žemdirbiai, 25 proc. nukritus pieno, mėsos supirkimo kainoms, šiemet gaus 0,5 mlrd. Lt mažiau pajamų.

Dėl to J.Ramonas suabejojo žemės ūkio viceministro J.Panamariovo, sekretoriaus V.Grušausko bei Žemės ūkio ir maisto departamento direktoriaus R.Krasuckio kompetencija ir paklausė, ar nevertėtų jiems atsistatydinti. Pasiūlęs apie tai pagalvoti ir žemės ūkio ministrui, pastarasis atsakė per savaitgalį pamąstys apie tai. “Nors biudžeto įplaukos auga žymiai sparčiau nei parama žemės ūkiui, tačiau reikia įvertinti ir galimybes”, - “Kauno dienai” tvirtino ministras.

Dėl JAV Prezidento Dž.V.Bušo šiandieninio vizito į posėdį neatvyko kviesti Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, finansų ministrė D.Grybauskaitė, LR Seimo pirmininkas A.Paulauskas.

Biudžetui nepritars

Seimui svarstant ateinančiųjų metų biudžetą, žemdirbių gretose triukšmaujama kasmet. Nors žemdirbiai nuolat prašomi argumentuoti, faktais pagrįsti savo prašymą didinti lėšas tiesioginei kaimo paramai, tačiau jie mano, jog jų argumentai ir skaičiai neveikia nei Seimo, nei Vyriausybės. “Žinodama, kad žemdirbiai palaiko dabartinį žemės ūkio ministrą, gerai sutaria su Seimo kaimo reikalų komitetu, valdančioji dauguma tuo naudojasi ir toliau mažina Specialiosios kaimo rėmimo programos finansavimą”, - įsitikinęs J.Ramonas.

Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Čiulevičius, dar nė karto šioje kadencijoje nebalsavęs už biudžeto projektą, sakė ir šįkart neketina jam pritarti. Jo manymu, specialiosios kaimo rėmimo programos finansavimui galimybių yra: 20 proc. ketinama didinti kai kurių ministerijų darbuotojų atlyginimus, valdančiosios daugumos Seimo nariai gauna milijonus savo programoms - tai šaltiniai, kurių sąskaita būtu galima padidinti asignavimus Specialiajai kaimo rėmimo programai.

Skyrė maksimumą?

“Turėdama minimalias galimybes valstybė žemės ūkiui skyrė maksimumą”,- sakė valdančiosios daugumos atstovas Seimo narys Mindaugas Bastys. Beje, jį kaip žemdirbį, ne visiškai tenkintų toks biudžetas, tačiau jis sakė balsuosiąs taip, kaip nuspręs frakcija.

Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta, nors atstovauja valdančiajai daugumai, bet aršiai pasisakė prieš biudžeto projektą ir tokį Specialiosios kaimo rėmimo programos finansavimą. Pasak jo, nei Seimas, nei Vyriausybė neatsižvelgia į Agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimus, kuriuose numatytas maksimalus (apie 1 mlrd. Lt), vidutinis (apie 600 mln. Lt) ir minimalus (450 Mln. Lt) žemės ūkio finansavimas. “Tai ne mano, ne J.Ramono ar kokio ūkininko skaičiavimai. Tai argumentuota mokslininkų išvada, į kurią visiškai nekreipiamas dėmesys”, - sakė G.Kniukšta.

Nori pusės milijardo

Vasaros sausra, pasak žemdirbių, turėjo įtakos ne tik šių, bet turės ir ateinančių metų derliui bei žemdirbių pajamoms. Pasak J.Ramono, ekonominiu požiūriu dabartinis metas yra labai sudėtingas: nepalankios gamtinės sąlygos žemdirbystei, labai greitai vykstantys integracijos procesai, reikalaujantys iš žemdirbių didelių moralinių pastangų bei finansinių išteklių. Vis aktualūs ir aiškios šalies vadovų pozicijos reikalaujantys išlieka derybų su ES klausimai dėl 7 metų pereinamojo laikotarpio žemės ūkio paskirties žemės pardavimui užsieniečiams, vidutinių derlingumų, gamybos kvotų Lietuvai nustatymo.

Įvertinant šių metų derliaus nuostolius, tikėtinus ateinančių metų praradimus dėl sausros, integracijos procesų reikalaujamas investicijas, pasak žemdirbių, būtina žemės ūkiui skirti ne mažiau kaip 450 mln. Lt tiesioginėms išmokoms.

Tai, kaip teigė susitikime dalyvavę agroverslo lyderiai, leistų žemdirbiams padidinti gamybą, pagerinti vidutinius respublikos gamybinius rodiklius, daugiau investuoti į ūkius, pritaikant juos prie Europos Sąjungos standartų, pasirengti konkurencijai su užsienio ūkininkais.