2005 metais numatoma skirti daugiau dėmesio socialinės apsaugos sistemos ir paslaugų kokybei

Kitais metais toliau didės pensijos, palaipsniui augs minimali mėnesio alga. Ženklesne parama šeimoms tikimasi padidinti gimstamumą. Pagerės bedarbių socialinė apsauga. Numatoma imtis priemonių, kurios skatintų į Lietuvą sugrįžti svetur dirbti išvykusius žmones. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatsisako ir kitų ambicingų siekių, užsibrėžtų prieš rinkimus, nors pripažįsta, kad juos įgyvendinti nebus lengva.

Dėmesys kokybei

“Mūsų tikslas yra pasiekti, kad vidutinis darbo užmokestis būtų 1,8 tūkst. litų, minimali mėnesio alga - 800, o pensija padidėtų iki 650 litų”, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Ji pripažįsta, kad šie siekiai, numatyti ketveriems metams į priekį, ambicingi ir nelengvai pasiekiami.

Taip pat planuojama per šį laikotarpį sukurti apie 150 tūkst. naujų darbo vietų, o vidutinį metinį nedarbą sumažinti iki 8 proc., taip įveikiant Lietuvos atsilikimą nuo ES.

Toliau numatoma didinti gyventojų pajamas. Kaip teigia ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis, neapmokestinamųjų pajamų minimumą nuo 290 iki 390 litų numatoma didinti tik 2006 metais. Minimalią mėnesio algą bus siūloma didinti palaipsniui. Nuo kitų metų vidurio ji galėtų augti nuo 500 iki 550 litų, o 2006 metais pasiekti 600 litų.

V.Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad per ateinančius metus daugiau dėmesio skirs socialinės sistemos kokybės gerinimui, ne vien tik plėtrai: “Svarbu ne tik steigti kuo daugiau dienos centrų, senelių namų, įgyvendinti naujų projektų, bet ir užtikrinti, kad jie neštų naudą, duotų rezultatus”.

Ministerija numato imtis priemonių, kurios skatintų išvykusius svetur dirbti lietuvius grįžti į tėvynę. Tam galvojama kurti strategiją ketveriems metams.

Augs pensijos

Senatvės pensijos kitąmet vidutiniškai turėtų didėti beveik 35 litais. Pasak V.Blinkevičiūtės, šiam tikslui kitais metais planuojama skirti per 100 mln. litų. Kol kas nenuspręsta, kaip bus didinamos pensijos - ar keliant bazinę pensiją, ar didinant draudžiamąsias pajamas. Dėl to turės apsispręsti Vyriausybė.

Tačiau pensijos gali augti ir dar daugiau, jei bus geras įmokų surinkimas. Taip atsitiko ir šiemet. Peržiūrint “Sodros” biudžetą metų viduryje, esant geriems rodikliams pensijos nuo rugsėjo buvo pakeltos didinant draudžiamąsias pajamas ir iš viso per 2004 metus pensijos vidutiniškai padidėjo 49 litais.

2005 metais pensijos didės ir dėl to, kad būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis bus prilyginamas asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį. Tai reiškia, kad į šį laikotarpį bus atsižvelgiama apskaičiuojant ne tik pagrindinę, bet ir papildomą socialinio draudimo pensijos dalį.

Dėl šio laikotarpio įskaitymo į stažą senatvės ir invalidumo pensijos bus perskaičiuotos apie 195 tūkstančiams asmenų. Jų pensijos vidutiniškai padidės 9 litais per mėnesį. “Sodros” biudžete joms mokėti papildomai reikės 24 milijonų litų.

Didesnes pensijas senatvės ar negalios atvejais gaus ir kariai, tarnavę Lietuvos kariuomenėje. Tokia galimybė atsiras dėl to, kad Lietuvos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą bus draudžiami valstybės lėšomis ne tik bazinei pensijai, bet ir papildomai socialinio draudimo pensijos daliai gauti. Šios tarnybos laikotarpiai bus prilyginti valstybinio socialinio draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį.

Skatins gimstamumą

Ministrė žada, kad ženklesnę paramą pajus šeimos. Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui išaugs nuo 6 MGL (750) litų iki 8 MGL (1000) litų. Tam valstybės biudžete numatyta apie 10 mln. litų. Per metus Lietuvoje gimsta apie 31 tūkst. vaikų.

“Manau, kad didesnė vienkartinė pašalpa kartu su palaipsniui didinama minimalia alga bei motinystės (tėvystės) pašalpa tikrai taps paskata gimdyti daugiau vaikų, ypač jaunoms šeimoms. Šiuo metu motinystės (tėvystės) pašalpa, mokama pasibaigus nėštumo atostogoms iki vaikui sueis vieneri metai, siekia 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio”, - aiškina ministrė.

Šių metų kovo pradžioje ši išmoka padidėjo nuo 60 iki 70 proc., o dar per kelerius metus palaipsniui turėtų pasiekti 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų kitąmet bus mokamos antrojo laipsnio valstybinės pensijos - 276 litai. Ministerijos skaičiavimais, valstybinės pensijos bus paskirtos papildomai 6 tūkst. motinų. Tam biudžete numatyta 20 milijonų litų.

Pašalpos ir kompensacijos

Kitais metais padidės slaugos pašalpos visiškos negalios invalidams - nuo 1,25 bazinės pensijos dydžio arba 215 litų iki 1,5 bazinės pensijos dydžio arba 258 litų.

Dar viena naujovė - bus pradėtos mokėti vienkartinės kompensacijos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms. Iš valstybės biudžeto tam bus skirta 1,5 mln. litų.

Tokios kompensacijos buvo mokamos 1995-1997 metais pagal tuomet galiojusį įstatymą “Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją tarnybą sovietinėje armijoje ir joje žuvusiųjų šeimoms”.

Gerės bedarbių padėtis

Nuo sausio pirmosios įsigalios naujas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Jis reglamentuoja, kad vietoje bedarbio pašalpų bus mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos. “Lietuva bene vienintelė tarp kitų ES šalių mokėjo bedarbiams pašalpas. Žmonėms žodis pašalpa skambėjo įžeidžiamai”, - komentuoja ministrė.

Pasak R.Kairelio, bedarbio pašalpa dabar priklauso nuo stažo, tuo tarpu nedarbo socialinio draudimo išmokos dydį lems ir darbuotojo buvęs darbo užmokestis. Mažiausią nedarbo draudimo išmoką sudarys valstybės remiamų pajamų dydžio (dabar 135 litai) pastovi dalis ir kintama dalis, kuri priklausys nuo buvusio darbo užmokesčio per paskutiniuosius 36 mėnesius.

Ilginamas ir šios išmokos maksimalus mokėjimo terminas. Iki šiol jis siekė pusę metų, o dabar bus mokama 9 mėnesius. Išmokos mokėjimo trukmė bus diferencijuojama pagal darbo stažą. Ji bus mokama pusę metų, jei stažas mažesnis nei 25 metai, 7 mėnesius - jei jis siekia 25 - 30 metų, 8 mėnesius jei siekia 30 - 35 metus ir 9 mėnesius jam siekiant ar viršijant 35 metus.

Tačiau numatyti tam tikri reikalavimai, pagal kuriuos ji palaipsniui bus mažinama. “Toks mechanizmas numatytas todėl, kad žmogus negulėtų ant pečiaus, gaudamas nemažą išmoką, o aktyviai stengtųsi susirasti darbą”, - aiškina V.Blinkevičiūtė.

Nuo sausio pirmosios nuo 1 valstybės remiamų pajamų dydžio iki 1,5 minimalaus gyvenimo lygio arba 187,5 lito padidės mokymosi stipendija, kurią gauna besimokantys bedarbiai, nepriklausomai nuo to, ar jie gauna nedarbo draudimo išmoką. Šios pašalpos būtų vadinamos mokymosi stipendijomis. Ministrė įsitikinusi, kad didesnė finansinė parama paskatins darbo neturinčius žmones mokytis, o tai gali padėti lengviau ir greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

Numatoma pratęsti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę bedarbiams, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos ar traumos, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, o moterims - nėštumo ir gimdymo laikotarpiu.