Po prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimo Isabellai Tobias nesuteikti Lietuvos pilietybės, šokėjų ant ledo pora jaučiasi sužlugdyta. Kūno kultūros ir sporto (KKSD) departamento direktorius Klemensas Rimšelis įsitikinęs – pagal šiuo metu Lietuvoje veikiančius įstatymus I. Tobias nebuvo nė menkiausios vilties gauti lietuvišką pasą.

– Dailiajame čiuožime mišrios poros – nieko naujo. Kodėl taip vengiame kitų šalių piliečių, kurie Lietuvai potencialiai gali atnešti tik naudą?, – paklausėme KKSD vadovo K. Rimšelio.

– Pasaulyje yra pavyzdžių, kai šalys bet kokia kaina stengiasi prisivilioti žymų ar perspektyvų sportininką. Tai daro Prancūzija, Rusija ir kitos valstybės. Viskas priklauso nuo valstybės politikos ir pasirinkto kelio. Manau, kad pilietybės suteikimo pagrindinis svertas neturėtų būti sportas.

– Pilietybės reikalų komisijos narys S. Jovaiša įsitikinęs - geriau pasiekti mažiau, tačiau savo jėgomis. Sutinkate?

– Visuomet geriau, kai sportinių laimėjimų pasiekiame savo jėgomis. S. Jovaiša buvęs krepšininkas, todėl kalba iš savo matymo prizmės. Šiuo atveju situacija yra kiek kita. Dailiajame čiuožime specifika yra kitokia. Belieka tik apgailestauti, kad nesugebame užsiauginti atitinkamo lygio šokėjos. Aktorius Gerardas Depardieu bėgdamas nuo jam žalingos mokesčių politikos be problemų gavo Rusijos pilietybę. Tačiau tai jau visai kita istorija. Lietuvos atveju prezidentė veikė įstatymo numatyta tvarka. Jau seniau buvau įsitikinęs, kad I. Tobias nepavyks gauti pilietybės.

– Vis dėlto D. Stagniūnas nusvyla jau antrąjį kartą. Kodėl buvo manyta, kad šį kartą pasiseks?

– Po Konstitucinio teismo pakeitimų išimties tvarka prezidentė pilietybę gali suteikti tik dviem atvejais – už nuopelnus Lietuvai ir integraciją į visuomenę. Negalima į šį atvejį žvelgti iš praeities pozicijų. Pagal dabar veikiančius įstatymus prezidentė pasielgti kitaip tiesiog negalėjo.

– Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė teigia, kad šokėja neatitiko nei vieno iš dvejų keliamų reikalavimų – ypatingų nuopelnų ir integravimosi į visuomenę. Jūsų manymu, kas konkrečiai galėtų būti tie ypatingi nuopelnai ir kaip tiksliai suvokti integraciją į visuomenę?

– Teisininkai integraciją į visuomenę yra apibrėžę labai aiškiai. Asmuo, norintis gauti Lietuvos pilietybę, šalyje privalo gyventi ne mažiau nei 10 metų, būti susaistytas su valstybe. Vadinasi, pilietis turi teisę balsuoti. Kaip jis iššifruos biuletenį, jei nemoka valstybinės kalbos? Tai tik vienas iš niuansų.

Reikia pripažinti, kad kol kas šokėjai ypatingų nuopelnų taip pat nepasiekė. Tai perspektyvi pora, jos rezultatai nuolat gerėja. Tikiu, būsimieji laimėjimai yra realūs. Deja, už potencialius nuopelnus Prezidentė pilietybės suteikti negalėjo, jos rankos buvo surištos. Priešingu atveju D. Grybauskaitė būtų pažeidusi Konstituciją.

Deividas Stagniūnas už pasiekimus gauna valstybinę stipendiją – 1 500 litų per mėnesį. Tai nėra stebuklingi skaičiai, tačiau vis geriau negu nieko. Dailiojo čiuožimo federacija šia tema kalba daugiau iš emocinės pusės ir akcentuoja ateitį. KKSD šioje situacijoje negalėjo tarpininkauti, visi mūsų veiksmai formaliai būtų niekiniai.

– Galbūt reikėtų dar kartą atidžiai peržvelgti esamą įstatymų bazę ir ją pakoreguoti?

– Jei Seime būtų keliamas šis klausimas, net neabejoju, sulauktume itin karštų diskusijų. Tai yra vertybiniai ir panašaus pobūdžio dalykai. Esu buvęs parlamentaro narys, galiu patikinti, kad panašaus sprendimo priėmimas būtų labai sudėtingas ir keblus.

– Ką galėtumėte pasakyti šioje situacijoje kaip privatus asmuo?

– Ar norėčiau, kad ši pora šoktų žiemos olimpiadoje? Be abejo, kodėl gi ne? Juk D. Stagniūnas – aukšto lygio profesionalas, turėtume ryškius atstovus Sočio olimpiadoje. Vis dėlto yra ir kita pusė. Įsivaizduokite, jei I. Tobias būtų gavusi pilietybę ir patyrusi sunkią traumą? Tuomet reikėtų ieškoti kitos šokėjos? Žinoma, čia savotiškas sarkazmas, tačiau pilietybės klausimas yra labai slidus reikalas.