Aidės kariliono festivalio varpai

Graži tradicija

Ypatinga varpų galia buvo tikima nuo senovės. Varpai buvo tarsi gyvi, lygiateisiai miestų „gyventojai“. Klaipėdos karilionas šiandien yra tikra uostamiesčio garsinio peizažo puošmena. Tai vienas iš trijų Lietuvoje esančių tokio pobūdžio muzikos instrumentų, tapęs uostamiesčio savitumo simboliu. Klaipėdos centrinio pašto bokšte jis buvo sumontuotas 1987 m. ir tarnavo iki 2006 m., kai buvo pakeistas nauju.

Dabartinį „Royal Eijsbauts“ varpų liejykloje Olandijoje pagamintą instrumentą sudaro 48 varpai, kurių diapazonas – keturios oktavos. Bendras varpų svoris – 5 tonos, o su visomis konstrukcijomis įrenginys siekia 10 tonų. Didžiausio ir sunkiausio varpo svoris – 900  kg.

Jau tapo tradicija Klaipėdos kariliono koncertų klausytis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, per Kalėdas ir sutinkant Naujuosius metus, o birželio 24-ąją – varpais skelbti vasarišką Joninių šventę. Pastarasis renginys 2014 m. išaugo į festivalį, kurį miestiečiams ir svečiams pristato Klaipėdos koncertų salė.

Klaipėdos kariliono festivalis – tai keturi koncertai per vieną ilgiausią metų dieną. Tada virš miesto sklinda ypatingas varpų gausmas. Jis girdėti visame senamiestyje, tačiau geriausia šios muzikos klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Koncertai transliuojami dideliame ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir stebėti varpinėje grojančius atlikėjus.

Kelias dienas prieš festivalį įvairiose miesto vietose bus galima išgirsti festivalio šaukinius – specialiai iš Lenkijos atvežto keliaujančio kariliono koncertus ir susipažinti su Klaipėdos karilionui skirta paroda. Taip pat bus rengiamos ekskursijos į Klaipėdos centrinio pašto bokštą – visi norintieji galės iš arčiau pamatyti šį retą instrumentą.

Vidudienio varpai

Birželio 24-ąją 12 val. festivalio pradžią paskelbs „Vidudienio varpai“, kuriuos prakalbins klaipėdiečiai karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Jie ištikimai tarnauja karilionui, skleidžia jo muziką jau beveik 30 metų. Atlikėjai yra koncertavę Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, JAV, įrašę kompaktinių plokštelių, išleidę natų leidinių, aranžavę ir sukūrę kūrinių šiam instrumentui.

Atidarymo koncerte skambės pačių karilionininkų kūryba ir šešios premjeros. Naujus kūrinius sukūrė Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Zita Bružaitė, Vytautas Germanavičius, Laima Jedenkutė, Rytis Mažulis ir Remigijus Šileika. Kelios kompozicijos skirtos karilionui ir trimitui. Tada kartu su varpų garsais virš miesto sklis Algirdo Januševičiaus meistriškai valdomo instrumento skambesys. Tai bus simboliški garsų šaukiniai ir padėka profesoriui Juliui Juzeliūnui, savo prasminga veikla sugebėjusiam suderinti kūrybą, pedagoginį darbą ir kilnią pareigą tautai svarbiu jos istorijos laikotarpiu.

Koncerte „Popietės varpai“ 15 val. gros duetas – Toru Takao ir Katarzyna Takao-Piastowska, – atstovaujantis Japonijos, Lenkijos ir Vokietijos kariliono kultūroms ir siekiantis jas skleisti pasaulyje. Abu atlikėjai yra tarptautinių kariliono konkursų laureatai, o skambinimo šiuo retu instrumentu meną studijavo Olandijoje ir Belgijoje. Minėtos šalys garsėja ne tik sena ir aukšta kariliono kultūra, bet ir gausiausiu jų kiekiu pasaulyje: Olandijoje yra net 182, o Belgijoje – 89 varpų instrumentai. Vokietijoje, kur atlikėjai šiuo metu gyvena, jų yra 45.

T.Takao ir K.Piastowskos programoje daugiausia skambės originalūs kūriniai karilionui, kuriuos sukūrė olandų, belgų ir danų autoriai.

Vakaro varpai

„Vakaro varpai“ pasigirs 18 val. Juos kalbins karilionininkė iš Lenkijos Monika Kaźmierczak. Antrą kartą festivalyje pasirodysianti atlikėja yra kelių tarptautinių konkursų laureatė, aktyviai koncertuojanti Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, JAV. Ji dėsto Gdansko muzikos akademijoje ir vadovauja Lenkijos karilionininkų gildijai.

Kartu su M.Kaźmierczak muzikuos Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo  Bačkaus. Žymaus britų autoriaus Michaelio Nymano muziką palydės Pauliaus Pinigio šiuolaikinis šokis. Ramus varpų ostinato iš aukštybių prabils Mikalojaus Konstantino Čiurlionio miniatiūroje „Viešpaties angelas“. Kamilio Cieśliko kūrinyje publika išvys net vandens fontanus. Bokšte grojančio kariliono ir kiemelio scenoje griežiančio orkestro darnus skambėjimas bus dirigento Modesto Barkausko rankose.

Sakoma, kad kaskart, kai suskamba varpai, sparnus išskleidžia angelai...

Nakties varpai

„Nakties varpai“ 21 val. įstabia Zitos Bružaitės kantorija „Lumen fidei“ / „Tikėjimo šviesa“ vainikuos festivalio programą.

Kūrinys alsuoja viduramžių epochos dvasia, perteikiančia tikėjimo ir kasdienio gyvenimo santaiką. Kartais ją keičia improvizaciniai muzikiniai intarpai, kuriuose atsispindi dabarties laikų skambesys, kuriamas džiazo, elektronikos, populiariosios, roko ar crossover muzikos stilių pynėmis. Šiame opuse taip pat yra kriptogramų, „sekretų“ ar kitų simbolių, įgyjančių sakralinės reikšmės. Autorė kviečia įsiklausyti ir pajusti bendrą kūrinio tekėjimą, ekspresiją, žaismingą įvairių nuotaikų bei spalvų šokį, kuriuo skleidžiasi tikėjimo šviesa, vedanti mus per gyvenimą.

Kantoriją atliks choras „Jauna muzika“, ansamblis „Protuberus brass“ ir gausus solistų būrys. Tarp jų bus kontratenoras Piotras Olechas (Lenkija), bosas Liudas Mikalauskas, saksofonininkas Janas Maksimovičius, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir kiti. Karilionu gros Austėja Staniunaitytė, pirmoji atlikėja moteris šalyje, rengianti koncertines programas. Tobulos balsų ir instrumentų harmonijos siekiams vadovaus pripažintas dirigentas ir kompozitorius Vaclovas Augustinas.

Teskamba Klaipėdos kariliono varpai!