Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Romano Borisovo akvarelių paroda „Senojo Vilniaus reminiscencijos“. Įdomiausia, kad visose autoriaus akvarelėse iki smulkiausių detalių atkurti sostinės senosios architektūros likučiai, mūsų dienomis sparčiai nykstantys.

Kas savita ir tikra

R.Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius aštuonerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas, bet gimė ir užaugo Vilniaus centre. Daug metų jis gyveno sostinės senamiestyje, netoli operos ir baleto teatro.

Nuo pat vaikystės jis ypač domėjosi menais, architektūra. Tokį įskiepį perdavė artimieji. Vilnius dar vaikystėje buvo išlandžiotas, ištyrinėtas skersai ir išilgai. „Kur tik aš nebuvau!.. Vienas ir su draugais. Keista, kad likau gyvas“, – prisiminė dailininkas savo vaikystės geografinius ir archeologinius maršrutus po senąjį Vilnių.

Apie Vilnių jis galėtų pasakoti be paliovos. Bet ne apie dabartinę, jo žodžiais, „gliancinę“ sostinę, o apie senąjį Vilnių, nepagražintą ir dar nerestauruotą, su mediniais, krosnimis šildomais namais, malkų pjovėjais, besiburiuojančiais prie Pylimo gatvės kampo, aptrupėjusiais frontonais ir apsilaupiusiomis barokinio miesto sienomis. Visa tai tapytojui atrodo savita ir tikra.

„Moderni architektūra yra tik mitas. Tai tiesiog funkcionalumas. Nieko daugiau. Kai dabartiniai namai susidėvės, juos griaus be gailesčio“, – samprotavo tapytojas. O senoji miestų architektūra, jo giliu įsitikinimu, yra jų istorija, jų identitetas, jų širdis.

Būtent to senojo, archajiško Vilniaus reminiscencijos atgijo R.Borisovo akvarelėse.

Istorinės atminties labui

Parodos autorius gimė 1949 m., Vilniuje studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Nuo 1988-ųjų yra laisvas ir nepriklausomas menininkas, Rytprūsių kultūros ir istorijos tyrinėtojas bei šio unikalaus krašto istorinės atminties vaizdaraščių metraštininkas, aktyviai bendradarbiaujantis su muziejais, galerijomis ir įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Jo straipsniai apie protėvių krašto – Rytų Prūsijos tyrinėjimus dažnai publikuojami spaudoje.

Šiuo metu jis dėsto Valstybiniame I.Kanto universitete Kaliningrade ir Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete. Laisvalaikiu jau beveik penkis dešimtmečius lieja akvareles, yra surengęs daugiau nei 70 jų parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, JAV, Liuksemburge, Austrijoje, Rusijoje. Jo darbai pasklidę po įvairius pasaulio muziejus ar privačias kolekcijas.

Parodo tai, ką mato

R.Borisovas daug akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė autentiškus, nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato.

Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rytų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio kadaise klestėjusio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius. Akvareles su jų vaizdais ne sykį teko matyti ir klaipėdiečiams.

Bet senojo Vilniaus gatvelių labirintais ir kiemais ypatingu dailininko R.Borisovo maršrutu kažin ar daug kam teko keliauti. Dabar pasitaikė tokia proga Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8), kur R.Borisovo akvarelių parodą galima apžiūrėti iki sausio pabaigos.