- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du kūrėjai, sutuoktiniai klaipėdietė Rūta Jusionytė ir iš Pietų Amerikos kilęs Francisco Sepulveda, gyvenimui ir kūrybai pasirinkę menų Meką – Paryžių – savo naujausių paveikslų parodą atveža į Palangą, į „Ramybės” galeriją. Paveikslus bus galima pamatyti jau nuo rugpjūčio 1-osios, o mėnesio pabaigoje į susitikimą su parodos lankytojais atvyks ir patys ekspozicijos autoriai.
Būties ir buities dalis
Pasak dailininkės Rūtos Jusionytės, kadangi pernai savo darbus eksponavo Klaipėdoje, šiemet su vyru Francisco Sepulveda nusprendė naują parodą surengti Palangoje.
„Mane vis traukia į Lietuvą, į pajūrį, nes čia – mano šaknys. Šįkart atvežame absoliučiai naujus mūsų tapybos darbus, kelias Francisco graviūras ir kelias mano skulptūras, nebus nė vieno pernai eksponuoto kūrinio. Šį sykį mūsų tema yra skirta santykiui tarp žmogaus ir gyvūno, konkrečiai, kiek gyvūnas yra svarbus žmogui, o ne atvirkščiai“, – kalbėjo R. Jusionytė.
Paveikslai, anot menininkės, užgimė remiantis senosiomis lietuvių tradicijomis, mitologija, pasakomis.
Būtent pasakose esą slypi tas unikalus požiūris į gyvūnus, jų savotišką išmintį ir galią ir kuo jie svarbūs žmogui.
Pasak kūrėjos, vienoje pasakoje karvė aukojasi ir padeda vaikui, kitoje kitas gyvūnas žmogui duoda vertingą patarimą.
„Lietuvių tautosakoje labai jaučiamas tas glaudus santykis tarp žmogaus ir gyvūno, kadangi žmogus tą gyvūną labai gerai pažinojo, su juo gyveno. Dabar viso to nebėra, nes dabar gyvūnai auginami maistui, ir žmogus emociškai labai atitolo nuo tų tvarinių, kurie ankstesniais laikais buvo svarbi žmogaus būties ir buities dalis“, – teigė dailininkė.
Ypač šiais laikais, manau, reikia atsvaros toms baisybėms, kurios dabar apėmė pasaulį.
Pradėti nuo savęs
Dabar tam tikrą buvusį archajinį ryšį su gyvūnais žmonės dar šiek tiek išlaikė per savo augintinius (šunį, katę), tačiau kitų gyvūnų lyg ir nebepažįsta, jie žmogui tėra maistas, ir tiek.
„Šiandien nėra paprasta papasakoti ar paaiškinti vaikui, kas yra karvė arba kiaulė. Ar tai tik mėsos pakuotė prekybos centro lentynoje, ar tai vis dėlto gyvas sutvėrimas, turintis savo emocijas, savitą charakterį? Nes tas ankstesnis žmogaus ryšys su gyvūnais seniai tarsi nuėjo į antrą planą. O pradėti reikia nuo savęs. Todėl mano ir Francisco tapyboje ir atskleidžiamas tas dingęs dviejų Dievo tvarinių ryšys. Ir šiuose mūsų kūriniuose išliko mūsų tas pats tapybinis braižas, tie patys personažai“, – pasakojo R. Jusionytė.
Atsvara pasaulio baisybėms
Kaip teigė pati dailininkė, tiek jos, tiek jos vyro tapyti gyvūnai turi tam tikrų mitologinių bruožų, jie yra labiau metafora to buvusio svarbaus ir šilto santykio.
O jis, kaip matyti iš skirtingų pasaulio kraštų kilusių kūrėjų darbų, yra universalus visai žmonijai, tik dabar yra beveik prarastas.
„Mūsų paveikslai – toks utopinis pamąstymas tarsi anų Rojaus laikų, kai žmonės ir gyvūnai gyveno taikiai. Kai taikiai gyveno ir žmonės, tai toks pozityvus mąstymas žvelgti į pasaulį – per meilę ir gėrį, o ne per karus, prievartą ir smurtą. Pozityvumas yra kaip magnetas: kuo jo yra daugiau, tuo yra geriau. Ypač šiais laikais, manau, reikia atsvaros toms baisybėms, kurios dabar apėmė pasaulį“, – kalbėjo R. Jusionytė, kviesdama aplankyti jos ir jos vyro kūrinių parodą Palangoje „Ramybės“ galerijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Novikova: opera yra kolektyvinis menas
Operos režisierė Karina Novikova jau ketverius metus dirba Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) režisieriaus asistente bei prižiūri repertuarinius teatro spektaklius. ...
-
Solistė V. Merkelytė: personažui tinkamos patirties visada ieškau savyje
„Nuo pat pirmos minutės, kai tik sužinau apie būsimą vaidmenį, pradedu juo gyventi. Domiuosi libretu, ieškau personažo spalvų, žiūriu kitus operos pastatymus“, – pasakojo debiutams Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT...
-
Švėkšna nepaliauja stebinti3
Švėkšna, garsėjanti savo rudenine moliūgų žibintų švente, šiemet nustebino sugebėjusius pasiekti šį miestelį. Daugybei žmonių neužteko kantrybės stovėti kelių kilometrų kamšatyje, dalis važiavusiųjų ...
-
I. Kanto festivalis – lyg kelionė į nuotykį
Įvyko dar vienas Klaipėdoje organizuojamo festivalio „Kanto dienos Klaipėdoje“ renginys – 48-ojo tarptautinio Renatės Lūšis vardo Vandens medijų plenero „Laudacija Imanueliui Kantui: vaizduotė ir realybė“ uždarymas...
-
Suplanuota šventė įvyko: į Baroti galeriją prisiminti R. Rastauską atvyko daugybė žmonių
Baroti galerijoje vyko neįprastas vakaras – daugybė žmonių susirinko pagerbti anapilin išėjusio rašytojo Rolando Rastausko, kuriam spalio 13-ąją būtų sukakę 70 metų. Kadangi pats rašytojas šį renginį buvo suplanav...
-
Sakartvelo Karališkasis nacionalinis baletas – Lietuvoje3
Gruzinų baletas – gyvenimo šventė, šimtmečių kultūros atspindys, istorija, susipynusi su menu ir tradicijomis, perduodamomis iš kartos į kartą. ...
-
„Damos Out“ renginyje – atviras N. Pareigytės pokalbis5
Paskutiniame šiemet tradiciniame „Damos Out“ renginyje Klaipėdoje garsi atlikėja Nijolė Pareigytė su publika dalijosi ne tik dainomis, bet ir atviru pokalbiu apie išskirtines scenines patirtis bei intriguojančiais ateities planai...
-
Artėja spektaklis apie karžygę E. Pliaterytę: prie Monikos Liu jungiasi žinomi aktoriai9
Artėjant muzikinės dramos „Emilija“ premjerai, skelbiama pagrindinė aktorių ir atlikėjų trijulė. Ambicingame ansamblio „Lietuva“ projekte kartu su Monika Liu dalyvaus ir istorinius herojus įkūnys Mantas Zemleckas ir Jovita Jank...
-
W. Wizner: scenoje jaučiuosi laisva vaidindama blogiukes1
Prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) solistų trupės nuo šių metų spalio pradžios prisijungė jauna lenkų dainininkė – mecosopranas Wiktoria Gertruda Wizner (gim. 1992). Netrukus ji debiutuos 38-ojo teatro sezono spektakliuose...
-
I. Kanto festivalis – tarsi kelionė į nuotykį
Šeštadienį vyko dar vienas Klaipėdoje organizuojamo festivalio „Kanto dienos Klaipėdoje“ renginys – 48-ojo tarptautinio Renatės Lūšis vardo Vandens medijų plenero „Laudacija Imanueliui Kantui: vaizduotė ir re...