Pradžia – po pasveikinimo

Prieš porą metų savo kūrybinės veiklos 50-metį paminėjusi legendinė Klaipėdos menininkė Sofija Kanaverskytė ir bandanti save tapybos srityje jauna verslininkė Rugilė Cibauskaitė ilgą laiką remontuotose ir pagaliau atnaujintose erdvėse surengė bendrą parodą "Kontrastai. Kur dingsta laiko ribos".

S.Kanaverskytė neslėpė, kad pirmoji artimesnė pažintis bei bendravimas su R.Cibauskaite užsimezgė šių metų pavasarį.

Kovo viduryje S.Kanaverskytė tapo dienraščio "Klaipėda" organizuojamo konkurso "Metų klaipėdietė" nugalėtoja. Tada ilgametės šių rinkimų garbės mecenatės – nekilnojamojo turto valdymo įmonės "Mūsų laikas" vardu ją pasveikino R.Cibauskaitė.

Dailininkė ir scenografė, Klaipėdos miesto kultūros magistrė S.Kanaverskytė jau tada galvojo apie vasarą, turėjo planų surengti dar vieną parodą ir pristatyti savo knygą.

Menininkė kreipėsi į daugybę uostamiesčio parodų salių bei galerijų, bet iš visų gavo neigiamą atsakymą.

Reikalas tas, kad jubiliejiniais Klaipėdai metais renginiai ir parodos jau buvo suplanuotos.

Sulaukusi neigiamų atsakymų S.Kanaverskytė pasinaudojo proga ir apie savo ketinimus "Metų klaipėdietės" konkurso iškilmių metu užsiminė  ilgamečiam konkurso mecenatui R.Cibauskui.

"Kai buvo paskelbta, kad tapau Metų klaipėdiete, stovėdama ant scenos pasakiau, kad neliksiu Klaipėdai skolinga ir pateisinsiu šį vardą. Vakaro metu R.Cibauskui papasakojau apie savo planus ir nesėkmes ieškant patalpų parodai eksponuoti. Tada jis netikėtai mane patikino parūpinsiąs vietą, kur būtų galima pakabinti mano kūrinius ir pakvietė ateiti konkrečiau aptarti šį reikalą", – prisiminė S.Kanaverskytė.

Pagarba: miesto meras Vytautas Grubliauskas atskubėjo pagerbti parodos autorių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įžvelgė bendrystės galimybę

Po kelių dienų menininkė susitiko su R.Cibausku ir jo dukra verslininko darbo kabinete. S.Kanaverskytės akis iškart užkliuvo už dviejų didžiulių paveikslų. Vienas pirmųjų viešnios klausimų kabineto šeimininkui gurkšnojant kavą buvo apie šių kūrinių autorių.

"Jis tarstelėjo, kad tai Rugilės darbai. Pokalbis vyko toliau, bet aš vis žvilgčiojau į darbus ant sienos. Pradėjome tartis dėl laiko, kada bus galima apžiūrėti patalpas Turgaus gatvėje 16 name. Kai man parodė salę, kur turėtų būti paroda, supratau, kad ji didumo kaip bažnyčia. Išsigandau, mano ne itin didelio formato kūriniai tokioje salėje tiesiog galėjo pasimesti. Iškart pagalvojau, kad parodai reikia antro žmogaus. Ir tada man dzingtelėjo į galvą mintis. Tą pat akimirką paklausiau Rugilės, gal ji turi daugiau darbų? Ji patikino, kad turi, ir pakvietė jų apžiūrėti. Nuėjome į jos dirbtuvę ir aš apakau! Mažiausių darbų kraštinės – 1,5 metro", – pasakojo S.Kanaverskytė.

Apibūdindama R.Cibauskaitės kūrinius menininkė stebėjosi menine raiška ir jų dydžiu. Daugelio jų aukštis siekia ir 2,5 metro.

S.Kanaverskytė stebėjosi ir merginos išmone – ten pat dirbtuvėse ji pamatė audinio rietimus, išmargintus Rugilės kūrinių atvaizdais.

"Rugile, darome parodą kartu", – pribloškė jauną verslininkę garbaus amžiaus menininkė. Tuos žodžius išgirdo ir jos tėvas.

Išgirdusi pasiūlymą rengti bendrą parodą R.Cibauskaitė suprato, kad tokios progos nevalia prarasti.

Žodis: aktorė Virginija Kochanskytė suteikė renginiui poetinio pakilumo. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sugebėjo rasti dermę

"Prisipažinsiu, niekur nesu mačiusi nieko panašaus į šią parodą. Antrajame pastato aukšte eksponuojama 12 mano įrėmintų, vienodo formato darbų ir tiek pat Rugilės. Tarp tapybos darbų stovi pufai, aptraukti medžiaga su jos darbų atvaizdais, pagalves, lovatieses primenantys daiktai", – parodos vaizdą apibūdino S.Kanaverskytė.

Ekspoziciją kūrė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė.

Ji sugebėjo taip sukomponuoti skirtingus abiejų kūrėjų darbus, kad nedideli S.Kanaverskytės darbai, ir R.Cibauskaitės kūriniai tarsi paryškino, papildė vieni kitus.

"Pamačiusi, kaip sudėlioti mūsų darbai, supratau, kad esu Neringai labai dėkinga už jos darbą ir skirtą laiką. Mačiau, kaip atidžiai ji dirbo. Tikrai pati nieko nekeisčiau", – atviravo R.Cibauskaitė.

Žvaigždė: parodos autores pasveikino ir savo dainomis džiugino Monika Liu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pavadinime – pagrindinė mintis

Dviejų autorių kūrybos paroda gavo "Kontrastų" pavadinimą. Ir tai nenuostabu. S.Kanaverskytė prisipažino, kad kol kas kitų kūrinių neplanuoja, ir atviravo nebeturėsianti sveikatos surengti dar vienos parodos, tai veikiausiai esanti paskutinė.

O R.Cibauskaitei tai – debiutas, iki šiol ji savo kūrinių nebuvo viešai rodžiusi.

Parodoje jaučiama Rugilės jaunystė ir mano branda.

S.Kanaverskytės darbuose ryškėja filosofiniai apmąstymai, R.Cibauskaitės – tapybiški pasitaškymai.

"Parodoje jaučiama Rugilės jaunystė ir mano branda. Puikiai žinau savo jėgas, man jau – 87-eri, tokio amžiaus menininkai dažniausiai jau nebekuria", – kalbėjo S.Kanaverskytė.

R.Cibauskaitė buvo dar atviresnė, mergina, kasdien besisukanti verslo pasaulyje, neslėpė, nors autorės išgyvena skirtingus gyvenimo etapus, bet abiejų gyvenimo vertybės yra vienodos.

Klasika: M.Rojus ir I.Maknavičienė pradžiugino aukštojo meno mylėtojus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Saviraiškai – spalvos

"Esu verslininkė, bet mano darbe kūryba taip pat reikalinga. Menas ir kultūra mane lydėjo nuo vaikystės, tai man įdiegė tėvai, kultūra tapo mano savastimi. Visada maniau, kad būtina lavinti, palaikyti ir dalyvauti meno bei kultūros dalykuose", – teigė R.Cibauskaitė.

Mergina su dideliu dėkingumu pasakojo apie su daile ją supažindinusią menininkę Dalią Kirkutienę, mokiusią ne tik kūrybos, bet ir gebėjimo per spalvas laisvai lieti mintis bei reikšti emocijas.

"Tokia tapyba tapo mano išraiškos dalimi. Menininke savęs niekada nepavadinčiau, tai būtų pernelyg įžūlu. Esu žmogus, kuris ieško savęs, ir vienas būdų tai padaryti yra menas. Daug ką kuriu drobę pasidėjusi ant grindų, nes kūriniai yra dideli. Kuriu iš pajautos, ką tą dieną jaučiau. Taip išreiškiu savo pamąstymus, apie tai byloja ir darbų pavadinimai, kurie daugeliu atveju susiję su savidisciplina, charakterio savybėmis. Tikiu, kad bet kurio amžiaus žmonės šias idėjas gali pritaikyti sau. Į drobę perkeliu dienos pokalbius, susitikimus su draugais, sutiktais žmonėmis. Kūrybos procese neretai viskas pasikeičia ir virsta visai kitkuo, nei buvau sumaniusi. Ne vieną kūrinį pradėjau kaip raudoną, o paskui jis virto žaliu ar kitos spalvos. Kai kurie pradėti darbai guli nebaigti, laukia savo laiko. Kai kurie pradėti paveikslai laukia ir pusę metų. Nors kūriniai yra abstraktūs, juose yra ir emocijos ir sielos virpesiai, ir mintys", – apie pačios kūrybą pasakojo R.Cibauskaitė.

Neretai pakėlusi darbą nuo grindų mergina pamato jį visai kitomis akimis. Savo kūrinius ji norėjo apibendrinti teigdama, kad juose dingsta ribos. Kasdienis gyvenimas, o juo labiau verslas yra kupinas daugybės ribojimų. Kūryba jaunai autorei suteikia laisvę išsireikšti, prarasti laiko pojūtį, atsipalaiduoti. Vieni žmonės tokį atsipalaidavimą pasiekia kalbėdami. Kiti – tapydami, žaisdami spalvomis. Rugilė priklauso pastariesiems.

Jaunoji autorė nustebo, bet kartu ir nudžiugo išgirdusi N.Poškutės-Jukumienės mintį, kad S.Kanaverskytė priėmė labai jaunatvišką, o Rugilė – labai brandų sprendimą sudėti kūrinius į vieną erdvę. Tai parodė, kaip svarbu yra bendrauti skirtingų kartų žmonėms, suprasti vieniems kitus.

"Labai džiaugiuosi, kad dienraštis "Klaipėda" labai simboliškai prisidėjo prie mūsų bendro su S.Kanaverskyte projekto gimimo. Svajojau kada nors surengti savo darbų parodą, bet konkrečių planų dar neturėjau. Sofijos ryžtas ir padrąsinimas pastūmėjo mane. Be to, N.Poškutė-Jukumienė prisijungė ir ėmėsi kuruoti parodą, o tai suteikė pasitikėjimo ir ryžto – prisipažino R.Cibauskaitė.

Vertinimai: žiūrovai stebėjosi skirtingų žanrų ir stiliaus darbų derme. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išryškino kūrinių filosofiją

S.Kanaverskytė jaunąją kūrėją vadina europinio lygio verslininke, gebančia rišti meną su verslu. Gyrė ją už tai, kad tapo ne tam, kad sukurtų meno kūrinį, o kad išsilietų ir taip į savo darbus įneša labai daug vidinės energetikos ir jėgos. Vadino suvaldytos abstrakcijos autore, savo darbais primenančią perkūno iš giedro dangaus efektą.

"Mano darbai ten suskambėjo savo filosofija, savo dvasingumu Rugilės dekoratyvių kūrinių apsuptyje", – teigė menininkė.

S.Kanaverskytės koliažai – ne tapyti, o sukurti naudojant daugybę medžiagų. Jos kūriniuose atsispindi autorei rūpinčios aktualijos. Viena jų – aukojimas, tačiau ne materialiųjų dalykų, o darbo, savęs paties.

Kita tema – tiesa, kaip pirmoji karo auka. Kiekvienas kūrinys atspindi atskirą menininkės širdies sopulį ir aktualiausius apmąstymus.

Prie kiekvieno kūrinio žiūrovai randa QR kodą, kurį nuskenavę gali sužinoti, kokią idėją į jį sudėjo pati autorė ir taip pasitikrinti, ar jos sutampa su žiūrovo kūrinio supratimu.

Parodoje eksponuojamus darbus autorė sukūrė per porą pastarųjų metų.

Pristatymas: S.Kanaverskytė pirmajame parodos pristatyme savo draugams ir bičiuliams įteikė neseniai išleistą savo knygą "Gyvenimas gražus". Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iš parodų – į parodą

Pirmasis labiau kamerinis parodos "Kontrastai" pristatymas įvyko liepos 15-ąją.

S.Kanaverskytė į jį pakvietė iš tėviškės savo giminaičius, R.Cibauskaitė taip pat apsisprendė, kuriuos žmones norėtų matyti pirmajame pristatyme.

Iš tiesų tąkart į renginį atskubėjo labai daug garbingų svečių. Atvyko Metų klaipėdietės Skaistutė Idzelevičienė, Loreta Bosienė, Aldona Kerpytė, Olga Žalienė, daugybė menininkų ir meno žinovų, verslininkų. S.Kanaverskytę ir R.Cibauskaitę pasveikino ir į Klaipėdą specialiai atvykusi "Eurovizijos" konkurso dalyvė, dainininkė Monika Liu.

Šiandien keliose Klaipėdos parodų salėse atidaromos parodos sulauks nemažai žiūrovų. Visus juos po oficialaus atidarymo ketinama pakviesti į buvusią universalinę parduotuvę "Pajūris" ir tuo pačiu įkvėpimu apžiūrėti ir "Kontrastus".

Tai bus antroji galimybė pamatyti neįprastą parodą atnaujintoje ir dar vieną gyvavimo etapą pradedančioje senamiesčio erdvėje.

O liepos 29-osios vakare buvusios parduotuvės durys bus atvertos lankytojams dar kartą. Į šį vakarą R.Cibauskaitė ketina pasikviesti artimus bičiulius, gyvenančius Lietuvoje bei užsienyje, kur mergina daug metų studijavo.

Sėkmė: Rimantas ir Reda Cibauskai džiaugėsi, kad atnaujintose patalpose pirmasis renginys buvo jų dukros ir tituluotos menininkės darbų paroda. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Derins komerciją ir menus

R.Cibauskas pasakojo, kad atgaivindamas pastatą, menantį garbingą XIX a. vidurį siekiančią istoriją, norėjo pritaikyti pasaulinę praktiką, kai tose pačiose erdvėse derinama komercija ir menai.

Bendra dukros Rugilės ir S.Kanaverskytės paroda – pirmas bandymas parodyti lankytojams išmaniai sutvarkytą daugeliui gerai pažįstamą pastatą iš vidaus.

Turgaus gatvės 16-ajame name nuo pat jo pastatymo ir atstatymo po didžiojo gaisro 1854 m. veikė parduotuvės. Vienu metu parduotuvė savo interjeru ir reklamos išmone buvo vertinamas kaip viena gražiausių ir naujoviškiausių visame rytiniame Baltijos jūros regione.

Parodos atidarymą lydėjo ne tik stilingos vaišės, bet ir aukščiausio lygio muzika. Žiūrovai mėgavosi Mindaugo Rojaus ir Ingos Maknavičienės, Sauliaus Šiaučiulio muzikavimu bei Monikos Liu dainomis.