Festivalyje „Permainų muzika“ skleisis šiuolaikiniai „Perkusijos peizažai“

  • Teksto dydis:

Festivalis „Permainų muzika“ rugsėjo 21-ąją kviečia šiuolaikinės muzikos entuziastus kartu pabraidyti po įvairiaspalvius „Perkusijos peizažus“. Taip pavadintą programą atliks Pavelo Giunterio įkurtas ir vadovaujamas mušamųjų instrumentų ansamblis „Giunter Percussion“.

Solo ir kartu su ansamblio perkusininkais gros jų kolega iš Latvijos Guntaras Freibergas, anksčiau pasirodęs Klaipėdos koncertų salėje su ansambliu „Perpetuum Ritmico“. Solo violončelės partiją grieš klaipėdiečiams gerai pažįstamas violončelininkas Glebas Pyšniakas, prieš kelerius metus dirbęs Klaipėdos kamerinio orkestro violončelių grupės koncertmeisteriu.

Ansamblis „Giunter Percussion“ gyvuoja jau 27 metus. Per tą laiką grojo šimtus koncertų, pasirodė prestižinėse salėse ir festivaliuose, pelnė publikos ir muzikos kritikų pripažinimą Lietuvoje ir užsienyje. Žinomi kompozitoriai, sužavėti ansamblio profesionalumo, skiria kūrinius „Giunter Percussion“, kuriuos jis atlieka su dideliu entuziazmu ir atsakomybe.

Įdomu, kad ansamblyje gros du su uostamiesčiu susiję perkusininkai – Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos absolventas Sigitas Gailius ir Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos absolventas Andrius Rekašius.

Pirmoji „Perkusijos peizažų“ dalis kvies pabuvoti graikų ir prancūzų kompozitoriaus, teoretiko, architekto ir inžinieriaus Iannio Xenakio muzikos sferoje. Vienas žymiausių XX a. antrosios pusės muzikinio avangardizmo atstovų gerai žinomas kaip stochastinės ir žaidimų teorija paremtos elektroninės ir kompiuterinės muzikos kūrėjas. Stochastinės muzikos terminas jo muzikos koncepcijai buvo pritaikytas dėl ypač glaudaus jos ryšio su matematika. Kompozitorius savo muziką grindė matematine tikimybių teorija, kai pagal tam tikras tikimybes yra konstruojamos muzikos garsų sekos. Toks komponavimo metodas jam padėjo itin preciziškai ir apskaičiuotai valdyti garsų mases, nepalikti jokio atsitiktinumo. Remdamasis tiksliais matematiniais apskaičiavimais, jis nustatydavo garso trukmes, aukštį, tempus, intervalus ir kitus muzikos kūrinio parametrus.

Šiemet pasaulis mini I.Xenakio gimimo 100-ąsias metinės, tad P.Giunterio iniciatyva programoje suskambės trys šio kompozitoriaus opusai mušamiesiems instrumentams: „Rebonds A“ (solistas A.Rekašius), „Rebonds B“ (solistas G.Freibergas) ir „Okho“ („Giunter Percussion“ ansamblio trio).

Po pertraukos publika bus „perkelta“ į visai kitokio skambesio oazę, kurioje apgaubs žydų kilmės lietuvių kūrėjo Anatolijaus Šenderovo ir JAV gyvenančio garsaus kinų autoriaus Tan Duno muzika.

Biblinės „Giesmių giesmės“ pagrindu sukurtas, kelionės į Izraelį įkvėptas A.Šenderovo opusas „Sulamitos giesmės“ sulaukė tokio populiarumo, kad kompozitorius pritaikė jį net 10 skirtingų atlikėjų sudėčių. Šįkart nuskambės kūrinio versija violončelei ir perkusijos ansambliui.

T. Dunas save apibūdina kaip kompozitorių, „laisvai besisupantį ir plaukiojantį tarp skirtingų kultūrų“. Jo kūryba yra įkvėpta kinų teatro ir ritualų, todėl išsiskiria ypatingu skambesiu, sujungia rytietiškos ir vakarietiškos kultūrų elementus. Didžiausios sėkmės autorius sulaukė sukūręs muziką filmui „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (rež. Ang Lee), už ją pelnė „Oskaro“, „Grammy“ ir BAFTA apdovanojimus.

Koncerto programą vainikuos T. Duno Elegija „Snow in June“ / „Sniegas birželį“. Tai yra koncertas violončelei ir keturių perkusininkų ansambliui. Jo įkvėpimo šaltinis – XIX a. kinų autoriaus drama, kurioje pasakojama apie moterį, nuteistą už nusikaltimą, kurio nepadarė. Net pati gamta verkia dėl šios neteisybės: moters kraujas ne nukrenta į žemę, o kyla aukštyn, birželį iškrenta gausus sniegas, trejus metus užtrunka sausra. T.Duno Elegija violončelės ir perkusijos tonais dainuoja apie gailestį ir tyrumą, grožį ir tamsą. Ji skamba tarsi rauda visoms neteisėtoms aukoms.

Koncerto „Perkusijos peizažai“ pradžia – 18.30 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių