Fotomenininkas iš JAV bibliotekai Klaipėdoje atsiuntė savo archyvą

  • Teksto dydis:

Prieš kelias dienas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką pasiekė antroji siunta iš JAV, kurioje – dar viena fotomenininko Edžio Jurčio fotografijų archyvo dalis.

Fotografo dovana

Praėjusį rudenį užsimezgęs ryšys su šiuo menininku netruko peraugti į intensyvų bendravimą ir buvo susitarta, kad savo fotoarchyvą E.Jurčys padovanos I.Simonaitytės bibliotekai. Nuo šiol Klaipėdoje gimusio fotomenininko kūryba bus saugoma bibliotekoje 2011 m. įkurtame Klaipėdos fotoarchyve. Čia kaupiami klaipėdiečių fotomenininkų, žurnalistų, kraštotyrininkų ir kt. fotoarchyvai. Tokios veiklos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje buvo imtasi siekiant išsaugoti vieną jautriausių aplinkos poveikiui, nykstantį kultūros paveldo objektą – fotografiją. E.Jurčio fotografijų archyvą sudaro 350 fotoatspaudų ir per 2 tūkst. negatyvų bei pozityvų.

Šis archyvas atviras istorikams, menotyrininkams, kritikams ir kitiems tyrinėtojams, prieinamas plačiajai visuomenei.

E.Jurčys uostamiestyje gyveno iki 1981 m. Jau mokykloje fotografavo. Ją baigęs pradėjo bendradarbiauti su LTSR fotografijos meno draugija (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) ir jo kūrybinė veikla dar labiau suaktyvėjo. Tačiau netrukus išvyko dirbti į Maskvą, o nuo 1989 m. emigravo į JAV. Šiuo metu gyvena ir kuria Portlande. E.Jurčys nuo 2006 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Fotomenininkas aktyviai dalyvauja Lietuvoje vykdomuose kultūros ir meno projektuose, su gimtine palaiko glaudžius kūrybinius ryšius.

Svarbi ne tik Klaipėdai

Šis menininkas sukūrė per 20 fotografijos ciklų itin aktualiomis socialinėmis temomis, surengė daugiau nei tris dešimtis personalinių parodų, yra pelnęs reikšmingų apdovanojimų ir įvertinimų. Pasak bibliotekoje dirbančios menotyrininkės Danguolės Ruškienės, E.Jurčio kūryba svarbi ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos fotografijos istorijai. Jo kūrybinis braižas, pradėjęs formuotis sovietmečiu, ryškiausias transformacijas patyrė Nepriklausomybės atkūrimo laikais ir jam išvykus gyventi į užsienį. Tai lėmė, kad E.Jurčio fotokūriniai Klaipėdos kontekste yra unikalūs, išsiskiria ir visos Lietuvos fotografijoje. Jo darbuose atpažįstamos pasaulinės fotografijos tendencijos. Kartu E.Jurčio kūriniai išsaugojo ir Lietuvos meninės fotografijos tradicijas.

I.Simonaitytės bibliotekos archyvo nuotr.

Bibliotekos fotoarchyve saugomos Bernardo Aleknavičiaus, Aleksandro Dapkevičiaus, Audroniaus Ulozevičiaus, Artūro Šeštoko, Eugenijaus Maciaus, Albino Šidlausko, Augustino Pocevičiaus, Andriaus Juškevičiaus, Vyto Karaciejaus, Arvydo Stubros, Viktoro Trublenkovo, Algimanto Rutkausko ir Algimanto Kalvaičio kolekcijos. Daugiausia tai – dokumentinė-kraštotyrinė fotografija, kurioje užfiksuoti įvairūs įvykiai, vykę Klaipėdoje ir visoje šalyje 1988–1995 m. Kol kas nedidelė dalis – klaipėdiečių autorių užsienio šalyse įamžinti kadrai.

Nuolat skaitmeninamas

Dar viena svarbi archyvo dalis – autorinė meninė fotografija. Šis archyvas nuolat skaitmeninamas, daugiau nei 10 tūkst. negatyvų jau viešinami kultūros paveldo platformose epaveldas.lt ir europeana.eu. Jo pagrindu 2019 m. išleistas pirmasis fotomenininko A.Dapkevičiaus fotografijų albumas, 2020 m. pabaigoje – naujas V.Karaciejaus leidinys. Šiuo metu ieškoma finansavimo E.Jurčio fotografijos albumo leidybai. Šis archyvas atviras istorikams, menotyrininkams, kritikams ir kitiems tyrinėtojams, tarpininkaujant bibliotekos darbuotojams – prieinamas plačiajai visuomenei.

Fotografijos paveldas yra svarbus visuomenės technikos ir technologijų, kultūros ir meno, socialinių procesų raidos atspindys ir patikimas ikonografinis šaltinis praeičiai pažinti bei tyrinėti. Siekiant šios paveldo rūšies, taip pat fotografijos išsaugojimo, biblioteka kviečia aktyviai prisidėti ne tik menininkus, žurnalistus, bet ir visą visuomenę. Čia priimami bet kokios apimties bei tematikos fotografijų archyvai. Biblioteka įsipareigoja ne tik juos saugoti, bet ir skaitmeninti, viešinti, inicijuoti šio kultūros paveldo sklaidą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pas mus

Pas mus portretas
unikumams, vintažams , paveldui ir kitoms išskirtinėms Tautos vertybėms niekur nėra vietos..Net karalienės Luizės namams kur ji pagimdė 2 Prūsijos princus - Senojo pašto Rūmams nėra Klaipėdoj vietos..Mirkite su džiaugsmu.

bet idomu.

bet idomu. portretas
.."E.Jurčys uostamiestyje gyveno iki 1981 m. Jau mokykloje fotografavo. Ją baigęs pradėjo bendradarbiauti su LTSR(??) fotografijos meno draugija (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) ir jo kūrybinė veikla dar labiau suaktyvėjo. (?)Tačiau(?) netrukus išvyko dirbti į Maskvą,(???) o nuo 1989 m. emigravo į JAV.(?) E.Jurčys uostamiestyje gyveno iki 1981 m. Jau mokykloje fotografavo. Ją baigęs pradėjo bendradarbiauti su LTSR fotografijos meno draugija (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) ir jo kūrybinė veikla dar labiau suaktyvėjo. Tačiau netrukus išvyko dirbti į Maskvą, o nuo 1989 m. emigravo į JAV. Šiuo metu gyvena ir kuria Portlande. -"
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių