Bandymas užpildyti tuštumą

Mokslo metų užbaigimo proga ketvirtokai sulaukė įdomios istorijos pamokos su pačiu knygos autoriumi J.Žilinsku. Ne ką mažesnes emocijas po viešnagės pas Klaipėdos pradinukus išsivežė ir rašytojas.

J.Žilinskas nėra tipinis rašytojas. Pagal išsilavinimą jis yra teisininkas ir dirba pagal savo specialybę, o laisvalaikiu rašo knygas.

"Kaip pradėjau rašyti? Nuo vaikystės labai mėgau skaityti knygas, ypač nuotykių literatūrą, istoriją, fantastiką. Ir kai pradėjau rašyti pats, pamačiau, kad būtent šis žanras man sekasi geriausiai. Taip užgimė ir mano kaukas Gugis, žmonių draugas. Man tada kilo klausimas, kodėl lietuvių autoriai taip mažai remiasi lietuviška mitologija, juk turime tokių įdomių sakmių, nuotykių istorinę literatūrą, bet kažkodėl viso to neišnaudojame", – dėstė J.Žilinskas.

Rašytojas pasakojo, jog neseniai buvo perskaitęs žinomo lietuvių autoriaus Sauliaus Tomo Kondroto "Kentauro herbo giminę", pirmąjį magiškos fantastikos (ang. fantasy) žanro lietuvišką bandymą, kuris jam paliko labai didelį įspūdį.

"Be to, labai mėgau Martyno Vainilaičio mitologinę poemą "Bruknelė", kurioje jis labai gražiai "žaidė" tais mitologiniais įvaizdžiais. Tačiau šis kūrinys buvo skirtas vaikams, o aš norėjau parašyti ne tik vaikams. Knyga apie Gugį skirta visai šeimai", – teigė J.Žilinskas.

Pirmieji kritikai – vaikai

"Gugis girių kaukas ir žmonių draugas" prasideda epizodu, kaip per Lietuvą joja ir labai rimtai tarpusavyje kalbasi kryžiuočiai, kai staiga miške pasirodo keistas padaras ir negvelbia vieno jų durklą. Taip, pasak autoriaus, prasideda istorija, kuri "nusirito" jau per dvi knygas.

Gugio nuotykius itin pamėgo vaikai, todėl kūrėjas neretai keliauja į susitikimus su jaunaisiais skaitytojais.

"Vaikus bene labiausiai domina, kiek trunka parašyti knygą. Dar vaikai smalsauja, kaip kyla idėja pasakojimui. Kai kas klausia, ar rašytojai gerai uždirba. Tai domina dažniausiai didmiesčių vaikus. Mažesniuose miesteliuose ar kaimo mokyklose šio klausimo paprastai nebūna. Dar jiems įdomu, kiek man metų, kiek vaikų turiu", – šypsojosi populiarių knygų autorius.

Beje, J.Žilinskas turi tris vaikus. Dukra – viena pirmųjų naujos knygos skaitytojų, o jaunesnysis sūnus, beklausydamas audioknygos "Gugis girių kaukas ir žmonių draugas", ją beveik išmoko mintinai.

Dėl ko skauda širdį?

"Rašymas nėra pagrindinis mano darbas, susitikimuose su jaunaisiais skaitytojais tai pasakau. Tada dažnai sulaukiu mokytojų klausimo, ar man tas mano darbas netrukdo rašyti. Atsakau, kad gyvenu dirbdamas du darbus jau seniai ir kažkaip randu tą balansą. Kol kas mane tai tenkina. Ką rašau dabar? Turiu daug nebaigtų juodraščių, yra planų toliau tęsti Gugio nuotykius. Galvoje jau bręsta užmačios, apie ką tai bus, bet ar pavyks man tai įgyvendinti greitai, nežinau", – mintimis dalijosi J.Žilinskas.

Autorius nemažai keliauja ir susitikinėja su vaikais, pasakodamas apie knygas. Jam tenka aplankyti ne tik didžiųjų miestų, bet ir miestelių bei kaimų mokyklų vaikus.

"Man labai smarkiai skauda širdį dėl kaimų ir provincijos. Kai kur vaizdas yra labai liūdnas, kai matai, kokia yra didelė švietimo sistemos duobė, kur jungiamos mokyklos, o ten dirbantys žmonės deda milžiniškas pastangas šviesdami vaikus, kad ir kaip sunku jiems yra. Tai yra dalykas, kurį reikia kuo skubiau spręsti. Suku galvą, ką aš, kaip pilietis, galėčiau nuveikti, kad būtų geriau. Jei to paklaustume savęs visi, gal užgimtų kažkoks atsakymas ir išeitis atsirastų", – svarstė J.Žilinskas.