Rytoj po penkerių metų pertraukos į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną grįžta garsioji Georgeso Bizet opera „Karmen“. Erotiškos, nepriklausomos, fatališkos moters mitą – Karmen vaidmenį – vienoje populiariausių pasaulio operų šįkart atliks kylanti operos žvaigždė Eglė Šidlauskaitė. Don Chosė vaidmenyje debiutuos teatro tenoras Aurimas Raulinavičius. Prie orkestro vairo stos batutos patriarchas, spektaklio muzikos vadovas maestro Juozas Domarkas.

Kylanti žvaigždė

Prestižinėje Milano Giuseppe’s Verdi konservatorijoje dainavimo studijas baigusi E.Šidlauskaitė šiandien svečių šalių scenose pasirodo kur kas dažniau nei Lietuvoje.  Sudėtingas mecosoprano partijas ji atlieka Vokietijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos teatruose, kuria vaidmenis operose „Užburtoji fleita“, „Parsifalis“, „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, „Trubadūras“, „Nabukas“ ir kitose. Gavusi pasiūlymų ji mielai grįžta ir į Lietuvą, pasirodo LNOBT, Vilniaus City Opera pastatymuose.

Vos trejus metus profesionalioje scenoje praleidusi E.Šidlauskaitė jau spėjo padirbėti su tokiais žymiais menininkais kaip Patrikas Ringborgas, Asheris Fischas, Richardas Bonynge, Giacomo Aragall ir Kiri Te Kanawa.

Ji – ir daugybės tarptautinių dainininkų konkursų laureatė. Solistė pelnė „Giuseppina Cobelli“ konkurso Italijoje bei Maskvoje rengiamo „Competizione dell Opera“ laurus.
2013 m. žymiajame dainininkų konkurse Kardife Didžiojoje Britanijoje Eglė buvo tarp 20-ties geriausių jaunųjų operos solistų pasaulyje. Šis keletą dešimtmečių gyvuojantis konkursas tapo profesiniu tramplinu tokioms garsenybėms kaip Brynas Terfelis, Dmitrijus Chvorostovskis ir kt.

Vengs eksperimentų

Pasak E.Šidlauskaitės, Karmen vaidmuo jai – didelis iššūkis, kuriam ruoštasi ilgai ir atsakingai. „Karmen apskritai reikalauja didelės patirties, ne tik vokalinės, bet ir artistinės brandos“, – įsitikinusi įspūdingo balso savininkė.

Ji prisipažno, kad su šiuo vaidmeniu debiutuoti svetur jai, jaunai solistai, kol kas nedrąsu.

Jos manymu, populiariausios G.Bizet operos pastatymai Lietuvoje ir užsienyje labai skiriasi. „Karmen“ interpretacija Klaipėdos muzikiniame teatre – tradicinė, klasikinė. O didžiuosiuose Europos teatruose, pradedant „La Scala“, ima ryškėti tendencija Karmen charakteriui suteikti raganiškų bruožų.

„Neretai iš Karmen daromas monstras, pabaisa ar vudu karalienė. Man tokia koncepcija nepriimtina. Karmen matau kitaip. Pirmiausia ji – išmintinga moteris, turinti gilią gyvenimo filosofiją ir, priešingai nei kiti šios operos veikėjai, puikiai suprantanti, koks iš tiesų yra gyvenimas“, – teigė solistė.

Anot E.Šidlauskaitės, vakaruose statant G.Bizet „Karmen“ nevengiama pabrėžti ir hiperseksualumo, tačiau jis čia anaiptol nėra svarbiausias:  „Karmen pakeri vyrus ne todėl, kad yra seksuali gražuolė, bet dėl to, kad jos niekas negali užkariauti. Juk visi vyrai svajoja tai padaryti. Todėl ir habaneroje Karmen dainuoja: ją lyg ir turi, o ji ima ir pasprunka. Štai čia ir slypi kerai“.

Meilę lydi konfliktas

Keletą mėnesių naująjį personažą analizavusi solistė mano, kad Karmen poelgius lemia jos pačios susikurti stereotipai. „Ji nepažeidžiama, neperkalbama, laisva savo norų šeimininkė, - dėstė E.Šidlauskaitė. – Net abejodama savo poelgių teisingumu, ji vis tiek atkakliai jų laikosi. Iš čia ir nesibaigianti meilės, vyrų paieška. Galiausiai visa tai ją pačią ir įkalina...“

Karmen ir Don Chosė santykius, anot jos, nuolat lydi konfliktas. Fatališkai moteriai svarbiausia – laisvė ir meilė. O aistros apakintą karininką nuolat valdo emocijos, kurios operos pabaigoje prasiveržia nesutramdoma griaunančia jėga. 

Don Chosė vaidmenyje drauge su ja vasario 14-ąją debiutuosiančiam tenorui A.Raulinavičiui solistė negailėjo komplimentų: „Aurimas labai muzikalus. Dirbti su juo įdomu. Gal tai ir galėtų būti Chosė tipažas: jautrus, paslaugus, nuolankus“.

Tiesa, Don Chosė, anot E.Šidlauskaitės, įvairiapusis: jis ir lyriškas, ir emocingas, greitai užsiplieskiantis. Suderinti šias dvi linijas gana sudėtinga.

E.Šidlauskaitė džiaugėsi, kad Klaipėdos muzikiniame teatre jai pirmąkart teks dirbti ir su tikra legenda – maestro J.Domarku. „Jei mūsų muzikinės idėjos sutaps, rezultatas turėtų būti labai geras. O žiūrovai, manau, išvys kitokią Karmen – lyriškesnę, ne tokia čigonišką, laukinę. Bandysiu „ištraukti“ iš jos daugiau moters nei raganos. Realybėje tokia vyrus tik atbaidytų“, – šypsodamasi kalbėjo solistė.

Vaidmuo – rizikingas

Klaipėdos muzikinio teatro tenoras A.Raulinavičius operoje anaiptol ne naujokas. Vos antrąjį sezoną uostamiestyje dainuojantis solistas čia sukūrė Nemorino vaidmenį G.Donizetti komiškoje operoje „Meilės eliksyras“, paruošė Rinučio partiją G.Puccini operoje „Džanis Skikis“,  Alfredo – G.Verdi „Traviatoje“.

Anot A.Raulinavičiaus, Don Chosė vaidmeniui būdinga nuolatinė įtampa, todėl įprastai jis skiriamas patyrusiam dramatiniam tenorui. Be to, G.Bizet muzika pasižymi tiršta orkestruote, pro kurią balsui prasiskverbti dažnai sunku. Nors partija rizikinga, solistas sakė ėmęsis jos su dideliu džiaugsmu.

Jaunasis teatro tenoras mano, kad kiekvienas naujas vaidmuo reikalauja suprasti to personažo psichologiją.

„Šiuo atveju buvo sudėtinga suvokti jo kraštutinį poelgį operos pabaigoje. Bandžiau surasti priežastis, kažkaip jį pateisinti. Karmen pagimdo jame ne tik meilę ir aistrą, bet ir nevaldomą pavydą. Dėl jos jis praranda viską, ką turėjo brangaus – sužadėtinę, motiną, karjerą kariuomenėję“, – aiškino A.Raulinavičius.

Solistas pridūrė, kad būtent šiam G.Bizet „Karmen“ pastatymui Klaipėdos muzikiniame teatre būdinga aiški, suprantama ir kartu efektyvi režisūra. Kiekvienas pasikeitimas muzikoje įprasminamas mizanscenose. Nenuostabu, juk spektaklį režisierius Eligijus Domarkas kūrė drauge su dirigentu J.Domarku. Jie abu ėmėsi ir „Karmen“ atnaujinimo.

Apie G.Bizet operą

Prancūzų kompozitorius G.Bizet (1838–1875) realistinę operą „Karmen“ sukūrė pagal to paties pavadinimo Prospero Merimée novelę. 1875 m. „Opéra-Comique“ teatre įvykusi „Karmen“ premjera veikiau sulaukė skandalo nei šlovės. Opera buvo išvadinta „nepadoriu, ištvirkėlišku“ kūriniu, apkaltinta perdėtu seksualumu, išpeikta dėl žiaurios finalinės scenos.

Tačiau kiti kompozitoriai – C.Saint-Saens, P.Čaikovskis, C.Debussy – „Karmen“ pranašavo triumfą ateityje. 1880 m. P.Čaikovskis savo mecenatei N. von Meck rašė: „Manau, kad po kokių dešimties metų „Karmen“ bus populiariausia pasaulyje opera“. Kai po sėkmingų pastatymų Vienoje, Briuselyje, Londone ir Niujorke „Karmen“ grįžo į Paryžių, ir čia ją lydėjo triumfas. Deja, pats G.Bizet nespėjo deramai pasidžiaugti sėkme – praėjus vos keliems mėnesiams po premjeros jis mirė.

1998 m. Klaipėdos muzikiniame teatre vieną populiariausių pasaulio operų pastatė dirigentas J.Domarkas, režisierius E.Domarkas, dailininkas Henrikas Ciparis, choreografas Jurijus Smoriginas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. Šiemet vasario 14-ąją spektaklis rampų šviesą uostamiestyje išvys 26-ąjį kartą.

Operoje taip pat pasirodys Virginijus Pupšys, Artūras Kozlovskis, Valerija Balsytė, Rita Petrauskaitė, Jadvyga Grikšienė, Viačeslavas Tarasovas, Steponas Zonys, Gintautas Platūkis, ir kiti teatro solistai. Antrąkart į teatro repertuarą spektaklis šį sezoną grįš kovo 7-ąją.