Istoriniai miestai paprastai turi paslaptį – dar vieną miestą po dabartiniais gatvių grindiniais, skverais, statiniais. Tai senojo miesto liekanos, archeologų dar vadinamos kultūriniu sluoksniu, su visais jam būdingais reliktais: gatvėmis, pastatais, ūkiniais įrenginiais ir t. t. Klaipėdos senamiestyje toks sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus praeities veiklos pėdsakų, siekia 4–5 metrų, o piliavietėje net 8 metrų storį. Seniausia jo dalis mena XIII a., kitaip tariant, pačią miesto kūrimosi pradžią.

Archeologiniai tyrimai Klaipėdoje prasidėjo dar 1968 m., suaktyvėjo 8–9 dešimtmečiais ir tęsiami iki šiol. Nuveikta labai daug. Atlikti darbai leido pateikti naują ir radiniais pagrįstą senamiesčio raidos modelį, atskleidė neregėtus kasdienybės vaizdinius, santykį su Europos miestais, atkūrė architektūros, infrastruktūros istoriją.

Būtent šiems archeologiniams Klaipėdos tyrinėjimams ir atradimams skiriamas antrasis muziejininkų rengiamo ciklo susitikimas.