Apie artėjantį jubiliejinį renginį kalbėjomės su konkurso meno vadovu ir direktoriumi, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininku doc. Algirdu Šumskiu.

Lietuviška muzika – privaloma

– Kokias tradicijas puoselėja S.Šimkaus chorų konkursas?

– Šis konkursas tęsia senas chorinės kultūros tradicijas, kurias rūpestingai augino Vydūnas, Antanas Vaičiūnas, Adomas Brakas, kiek vėliau – Stasys Šimkus, Jeronimas Kačinskas, Juozas Karosas ir kiti šio krašto lietuviai šviesuoliai. Didžiulės atsakomybės dvasios, gilaus patriotizmo prisodrintos pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių, o ir paskesnės dainų šventės tapo Klaipėdos dvasinės bei chorinės kultūros tradicijų židiniu – aukuru, kurį kurstome ir šiandien. Todėl tikrai nenuostabu, kad konkurso idėja kilo klaipėdiečiams, ir jis neatsirado tuščioje kultūros dykvietėje. Šio konkurso kūrėjų siekinys buvo pakelti į naujas menines aukštumas Lietuvos chorus, todėl neatsitiktinai jis buvo pavadintas S.Šimkaus, užsibrėžusio kelti muzikinę kultūrą, puoselėti lietuvišką dainą, vardu.

S.Šimkaus chorų konkursas po kruopelytę buvo augintas jau 40 metų, nuo 1976-ųjų, išpuoselėtas iki tarptautinio chorų konkurso jo kūrėjų Vytauto Blūšiaus, Roberto Varno, vėliau – Algio Zaboro. Iš jų estafetę daugiau nei prieš 10 metų, jausdama didžiulę atsakomybę už konkurso ateitį, perėmė dabartinė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ taryba.

Galima tik pasidžiaugti, kad S.Šimkaus konkursas stipriai įsitvirtino tarptautinėje erdvėje, yra „Europa Cantat“, „International Federation for Choral Music“, „Choral Festival Network“ narys. Konkurso vertinimo komisijoje yra dirbę patys iškiliausi Europos chorų arbitrai – J.C.Wilkensas (Belgija), G.A.Rabus (Vokietija), G.Hollerungas (Vengrija), R.Eisenbeiß (Vokietija) ir kiti.

Konkursas turi tradiciją – visiems chorams dainuoti privalomą lietuvišką muziką. Tai skatina lietuvių kompozitorius kurti naujus, aukščiausios meninės vertės opusus pagal tradicinius sakralinius lotyniškus ir lietuviškus tekstus.

Atviras naujovėms ir publikai

– O kas šiemet dirbs konkurso komisijoje, kas jai vadovaus?

– Šiemetinė žiuri labai profesionali, nes joje dirbs aukščiausio lygio muzikai: prof. Romanas Vanagas (Latvija), Indrekas Vijardas (Estija), prof. Vytautas Miškinis ir Remigijus Adomaitis (Lietuva) ir prof. dr. Eugeniuszas Kusas (Lenkija), kuris vadovaus vertinimo komisijai. Manau, kad jau vien šios pavardės labai daug ką sako. Taigi turėsime ir puikią komisiją, ir puikių chorų. Galiu tik pridurti – ateikite į konkursą visi ir išgirsite labai daug puikių chorų, patirsite nuostabių meninių išgyvenimų.

– Kas naujo bus jubiliejiniame konkurse?

– Suprantama, kad konkursas yra konkursas. Jis turi savo tikslus ir tradiciją, kurios mes tikrai laikomės. Tačiau šiemet tikrai konkursas bus netradicinis, nes yra ne tik jubiliejinis, bet ir turi nemažai naujovių. Pati didžiausia naujiena, kad jis iš rudens persikėlė į pavasarį. Jau trečiąsyk vyks puikioje ir erdvioje Klaipėdos koncertų salėje. Šiemet bandysime ir išeiti iš salės į netradicines erdves su netradiciniais pasirodymais. Taigi Klaipėdos Lietuvininkų aikštėje numatome surengti konkurso svečių pasirodymą – Klaipėdos jaunimo teatro ir chorų festivalio „Dainuokime kartu“ „flashmob’ą”. Kviečiame visus klaipėdiečius, kuriems nesvetimas dainavimas, padainuoti kartu S.Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Bijūnėlis žalias“. Nauja ir tai, kad rėmėjų padedami turėsime galimybę surengti konkurso dalyvių paplaukiojimą laivu. Bus ir kitų naujovių publikai – ateikite ir pamatysite. Visi konkurso renginiai – nemokami.

Miestui atstovaus gausiai

– Įdomu, kaip šio konkurso kontekste atrodo Klaipėdos chorai?

– Apžvelgiant viso konkurso istoriją nuo 1976-ųjų, matyti, kad Klaipėdos chorai yra pelnę nemažai pirmųjų vietų, kai konkursas dar nebuvo išaugęs į tarptautinį. Ir jam tapus tarptautiniu būta gražių laimėjimų: 1992 m. konkurso Didžiojo gintaro prizą pelnė Klaipėdos choras „Aukuras“, kuriam tada vadovavo V.Konstantinovas ir A.Vildžiūnas; 1999 m. Didysis gintaro prizas atiteko Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos merginų chorui, vadovaujamam Z.Kariniauskienės; 2009 m. Mažuoju gintaro prizu ir 700 eurų premija apdovanotas tuometės Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos vaikų choras, vadovaujamas A.Girdzijausko.

Taigi, nors klaipėdiečių chorai yra lankęsi mūsų konkurso olimpe, vis dėlto pastaraisiais metais nedaugelis dalyvauja renginyje. Tačiau šis jubiliejinis konkursas yra tikrai išskirtinis, nes pasirodys didelis būrys Klaipėdos chorų. O tai geras ženklas. Ne paslaptis, kad mūsų konkursas pasižymi aukštu meniniu lygiu, ir ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos chorai labai kukliai dalyvaudavo jame. Taigi gausus klaipėdiečių būrys rodo chorų meninės brandos ūgtelėjimą.

– Kokios šio renginio perspektyvos?

– Jau minėjau, kad tarptautinio S.Šimkaus chorų konkurso pagrindinis tikslas yra kelti Lietuvos chorų meninį lygį, kartu puoselėti chorinę kultūrą bei garsinti ją pasaulyje. Klaipėda Europoje garsėja aukšta chorine kultūra bei tradicijomis, ir S.Šimkaus chorų konkursas čia atliko pagrindinį vaidmenį. Klaipėdsi tai didžiulė ir išskirtinė garbė, bet ne mažesnė ir atsakomybė.

Organizatorių siekiamybė, kad S.Šimkaus chorų konkursas būtų pripažintas prestižiniu. Tokių Europoje yra vos šeši. Tam visas galimybes turime, jau padaryta labai daug, reikia tik geranoriškumo ir, žinoma, politinės valios, o svarbiausia – ne tokių finansų, kurie dabar skiriami šiam renginiui. Kalbant apie konkurso perspektyvą, būtina kalbėti ir apie tai, kas trukdo jo tikslus pasiekti.

Vis dėlto šiandien pirmiausia norisi pasidžiaugti, kad turime tokį aukšto meninio lygio konkursą Klaipėdoje, kad jau 40 metų jis vyksta, o dar labiau norisi, kad visa Klaipėda juo didžiuotųsi. Juk tai – visų turtas, garsinantis mus ir mūsų miestą.

XX tarptautinio S.Šimkaus chorų konkurso programa

Gegužės 13 d.

(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)

Dalyvių atvykimas, registravimas nuo 15 val. konkurso sekretoriate, Klaipėdos koncertų salėje. Sekretoriatas konkurso dienomis: el. p. [email protected]; [email protected]

17 val. – konkurso atidarymas ir koncertas. Dalyvauja konkurso dalyvių chorai. Koncertė dalyvauja Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (dirigentas Tomas Ambrozaitis).

Gegužės 14 d.

(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)

Dalyvių atvykimas, registracija.

10 val. – mišrių chorų konkursas (A kategorija).

13–14.20 val. – pietų pertrauka.

14.20 val. – vaikų chorų konkursas (D kategorija).

15 val. – mokyklinių chorų konkursas (C kategorija).

15.40 val. – lygių balsų chorų konkursas (B kategorija).

18.30 val. – A, B, C, D kategorijų rezultatų paskelbimas.

Gegužės 15 d.

(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)

9.30 val. – seminaras chorų vadovams ir svečiams. Chorų dirigentų ir vertinimo komisijos narių susitikimas ir diskusija „Mūsų chorinio gyvenimo aktualijos“.

12 val. – Didžiojo gintaro prizo konkursas.

14.30 val. – Klaipėdos Lietuvininkų aikštėje – vaikų ir jaunimo chorų festivalis „Dainuokime kartu“ (dalyvauja Klaipėdos jaunimo teatras ir konkurso svečių chorai).

15 val. – chorų konkurso dalyvių koncertas „Draugai draugams“.

(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36, Klaipėda)

16 val. – Konkurso laureatų apdovanojimas, specialiųjų prizų įteikimas. Didžiojo ir Mažojo gintaro prizų konkurso rezultatų skelbimas ir apdovanojimai. Laureatų koncertas. Konkurso uždarymas.

Įėjimas į visus konkurso renginius – laisvas.