Iššūkis, atsakomybė ir garbė

Gegužės 1–6 dienomis Klaipėdos koncertų salės iniciatyva įvairių šalių violončelininkai siūlys pažinti muzikos pasaulį iš skirtingų perspektyvų. Specialus konkursas violončelės atlikėjams – tai galimybė varžytis stebint tarptautinį prestižą pelniusiai komisijai, o festivalis – tai nuo pusryčių iki vėlaus vakaro skambantis miestas, kuriame vyks koncertai, meistriškumo kursai, kūrybinės dirbtuvės, seminarai, istorinė paroda, instrumentų meistrų prezentacija, filmo „Talentas jaučia alkį“ peržiūra ir susitikimas su jo režisieriumi Joshu Aronsonu, teatro ir šokio spektakliai, performansai, „flašmobai“, „Suzuki violončelių orkestro“ pasirodymas bei violončelės pleneras su grafičių menininkais šeimoms. Meno šakų įvairovė, glaudus kultūros įstaigų ir meno atstovų bendradarbiavimas bei gausi renginių pasiūla įvairiai publikai pirmąją gegužės savaitę pavers Klaipėdą tikra violončelės sostine.

„Tapsime istorinio įvykio liudininkais – pradedame pasaulinio lygio konkursą ir festivalį. Ilgai brandinta idėja, didžiulis iššūkis, atsakomybė ir garbė, – sakė festivalio globėjas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. – Tai ne kuklaus renginuko startas. Kiek dalyvių ir kokia geografija!.. Sunku net įsivaizduoti, kaip sugebėta vien startui sukaupti tokį potencialą. Neabejoju sėkme ir kad festivalis turės ateitį.“

Pasklis po visą miestą

Anot Klaipėdos koncertų salės direktorės Danutės Žičkuvienės, „ne skaičiai byloja apie renginio mastą, o kokio ryškumo žvaigždės atvažiuos pas mus“. Festivalio meno vadovo violončelininko Mindaugo Bačkaus teigimu, svarbiausi du dalykai – publika ir vizija: „Publika, kuriai reikėtų to, kuri norėtų tai išgyventi, ir tolima miesto kultūrinė-meninė vizija, kad tai galėtume matyti kaip Klaipėdos vizitinę kortelę, kad šis renginys pritrauktų pasaulio violončelės mokslo ir publikos dėmesį, kad pasaulio pedagogai ir studentai čia imtų važiuoti. Tai gali užtrukti 10–30 metų. Jei ne mes, tai sukurs kiti., svarbu kurti kažką ilgalaikio, kad Klaipėdoje jauni žmonės norėtų gyventi.“

Kalbėdamas apie žvaigždes, kurios per festivalį sužibės Klaipėdoje, M.Bačkus minėjo italų violončelininką Giovanni Sollima, kuris pirmąkart viešės Lietuvoje, barokinės violončelės virtuozą prancūzą Bruno Cocsetą, Karine Georgian, atstovaujančią Armėnijai ir Didžiajai Britanijai, Moniką Leskovar iš Kroatijos, Rushadą Eggleston iš JAV, Sveną Forsbergą iš Švedijos, Violą de Hoog iš Nyderlandų, Antoną Lukoszevieze iš Didžiosios Britanijos, Borisą Andrianovą iš Rusijos ir, žinoma, Davidą Geringą. M.Bačkaus įsitikinimu, nepaprastų įspūdžių žada Justės Janulytės „Smėlio laikrodžiai“, šiam festivaliui sukurtas šokio teatro ir violončelininkų kvarteto projektas pagal A.Vivaldi muziką, Klaipėdos lėlių teatro spektaklis lėlėms ir violončelei „Tėtis ir jūra“, 100 violončelių orkestro pasirodymas, kuriam diriguos D.Geringas, Liepojos simfoninio orkestro ir solistų – violončelės virtuozų koncertas, skirtingų kartų šešių Lietuvos violončelininkų atliekamos J.S.Bacho siuitos, bendra latvių ir estų muzikinė iniciatyva Laikrodžių muziejaus kiemelyje, kasvakar – naktiniai koncertai „Raketos“ klube ir kita.

Festivalis vyks Klaipėdos koncertų salėje, Lėlių ir Dramos teatruose, Kultūros fabrike, Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, įžengs į uostamiesčio viešbučius, bibliotekas, mokyklas, vaikų darželius. Festivalis stebins ir muzikine įvairove: skambės klasika, populiarioji klasika, šiuolaikinė muzika, džiazas, roko kūrinių adaptacijos ir country stiliaus muzika. Jame muzika susijungs su daile, kinu, šokiu, teatru. Klaipėdos lėlių teatras renginio metu net penkis kartus parodys spektaklį visai šeimai „Tėtis ir jūra“. Kaip teigė režisierė Gintarė Radvilavičiūtė, jame skambanti „gyva“ violončelės muzika sukuria ypatingą artumo ir jaukumo atmosferą, įtraukiančią žiūrovus.

Varžysis 54 violončelininkai

Profesorė Danutė Petrauskaitė festivaliui ruošia parodą apie Lietuvos violončelės mokyklą ir jos raidą. Ji taip pat skaitys pranešimą apie Lietuvos violončelės paieškas. Tarp kitko, violončelės ištakos Lietuvoje irgi siejamos su Klaipėda, S.Šimkaus konservatorija, kurioje kompozitorius Stasys Šimkus anuomet buvo įsteigęs violončelės klasę, pakvietęs joje dėstyti pedagogus iš Čekijos ir Vokietijos.

Pasak M.Bačkaus, Lietuva turi daug įvairios muzikos konkursų, bet niekada neturėjo tarptautinio violončelės konkurso. Dabar turės. Dar vienas iššūkis. Jis sutelkė jaunus žmones atvykti čia, į Klaipėdą. Konkurse dalyvaus 54 violončelininkai iš 17 pasaulio šalių –  Austrijos, Australijos, Belgijos, Baltarusijos, Šveicarijos, Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos ir JAV.

Jų pasirodymus profesionalų ir jaunimo grupėse vertins 14-os šios srities specialistų tarptautinė komisija. Kaip pastebėjo M.Bačkus, konkursinė programa – rimta ir sudėtinga. Laureatams įsteigti solidūs piniginiai prizai: profesionalams – penkių, trijų ir dviejų tūkstančių eurų, jaunimo grupės nugalėtojams – mažesni, bet irgi motyvuojantys.

Kartu vyks nemokami meistriškumo kursai su visomis festivalio žvaigždėmis. Tai festivalio dovana Lietuvos violončelininkams.

„Norisi sukurti idealistinę atmosferą, kad jauni žmonės jaustųsi gerai ir norėtų sugrįžti“, – tvirtino festivalio meno vadovas.