Ryškiausią 30-ojo rudens premjerą teatras pristato drauge su tarptautine agentūra „Zav Arte Classic Agency HB“, o kūrybinei komandai vadovauja režisierius Raimundas Banionis ir Čekijoje dirbantis gruzinų kilmės dirigentas Alexandras Khaindrava.

Gerai žinoma, bet...

Anot uostamiestyje operą statančio žymaus kino, televizijos ir teatro režisieriaus R.Banionio, P.Čaikovskio „Jolanta“ plačiai žinoma Rusijoje ir Ukrainoje, bet ne Vakarų pasaulio šalyse. Parašyta 1892-aisiais „Jolanta“ yra paskutinis ir vienas geriausių kompozitoriaus kūrinių, bet istorijos tėkmėje opera nukentėjo, buvo paslėpta ir jos tikroji prasmė.

„P.Čaikovskis buvo labai religingas, tad šia opera jis bandė atsiprašyti už visas per gyvenimą padarytas nuodėmes, apsivalyti, – teigė naujojo pastatymo režisierius. – Bet siužetą pasirinko pasakišką: uždaroje saloje Prancūzijoje yra aptvertas sodas, kuriame karalius laiko aklą dukrą Jolantą. Ji nežino, kas yra aklumas ir regėjimas, mano, kad visi – tokie kaip ji. Jolanta yra išmokusi gyventi būdama akla.“

Ankstesniuose operos pastatymuose viskas – nuo scenografijos iki atlikimo – kūrė pasakišką atmosferą. O tarybiniais metais „Jolanta“ nukentėjo nuo cenzorių rankos. „Iš operos buvo išbraukti tokie žodžiai kaip „Dievas“, „Aukščiausiasis“ ir pakeisti „gamta“, „likimu“, bet kuo, išskyrus „Dievą“. Išmetus šiuos žodžius, opera iš tiesų tapo pasakaite vaikams – viduramžiai, Prancūzija, paslaptingame sode gyvenanti princesė... Bėda, kad vaikams „Jolanta“ buvo per daug „suaugusi“, o suaugusiesiesiems – per daug vaikiška. Būtent todėl ji neturėjo tikro kontakto su žiūrovais“, – pasakojo R.Banionis.

Sakmė Dievui

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Jolanta“ atgims originaliu tekstu, į jį grąžinta tai, kas buvo išbraukta ar iškraipyta. „Sugrąžinus visus tuos žodžius į operą, supratome, kad tai ne šiaip pasakaitė. Tai didinga sakmė apie meilę Dievui, apie meilę apskritai. P.Čaikovskio operoje Dievas yra pagrindinis veikėjas“, – apie naujai suskambėjusį kūrinį kalbėjo režisierius.

Anot R.Banionio, pagrindinis „Jolantos“ leitmotyvas yra mintis, kad aklumas gali būti labai įvairus, „nebūtinai aklas žmogus yra nematantis – dievybę jis mato plačiau, giliau, tikriau nei regintieji, kurie, nors ir išlaikydami paviršinį pamaldumą, nėra taip stipriai ir nuoširdžiai tikintys, taip gebantys dėkoti Dievui kaip aklasis“.

Atsivėrus naujam operos prasmės klodui, neišvengiamai keitėsi ir jos režisūriniai sprendimai. „Mūsų pastatymas bus novatoriškas – niekas „Jolantos“ dar taip nestatė“, – tvirtino režisierius, pabrėždamas, kad spektaklis galiausiai išsivaduos iš saldžios pasakos apdaro.

Tarptautinės pajėgos

„Jolanta“ statoma drauge su „Zav Arte Classic Agency HB“ menininkais. Į Klaipėdą atvykstantys talentingi ukrainiečiai solistai gerai pažįsta šią operą, bet, anot režisieriaus, šįsyk jiems teko tam tikru požiūriu „persilaužti“, susipažinti su visai kitokia „Jolantos“ galimybe: „Jie gerai žinojo šios operos medžiagą, bet ne tą, su kuria dirbame šįkart.“

Kartu operą stato Čekijoje reziduojantis gruzinų kilmės dirigentas A.Khaindrava, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, videoprojekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas. „Jolanta“ bus atliekama rusų kalba.

Lapkričio 24 ir 26 dienomis nuskambėjusi Klaipėdoje, jau lapkričio 29-ąją opera „Jolanta“ bus pristatyta ir Vilniuje, Lietuvos rusų dramos teatre.