Klaipėdietė operos solistė Laura Zigmantaitė svajoja ne tik apie didžiuosius ateities vaidmenis scenoje, bet ir apie tai, kaip milžinišku greičiu virš debesų praskrieti naikintuvu. Adrenaliną mėgstanti 24 metų mergina pripažįsta, kad scenoje ir jos užkulisiuose aštrių pojūčių jai nereikia. „Alkūnėmis per gyvenimą nesiiriu, nes labiau mėgstu darnų komandinį darbą“, – patikino tik iš pirmo žvilgsnio trapi atrodanti dainininkė.

Atmintyje – migdolų pyragas

Nors Klaipėda yra gimtasis L.Zigmantaitės miestas, kuriame ji užaugo ir žengė pirmuosius su muzika susijusius žingsnius, tėviškę ji aplanko rečiau nei norėtų.

„Trukdo daugybė objektyvių priežasčių. Kartais stinga laiko, nes būna daug darbų, o ir finansai neleidžia itin dažnai keliauti pajūrio link. Be to, grįžusi čia jau nebeturiu su kuo susitikti ir pabendrauti – didžioji dauguma buvusių bendraklasių, draugų ar pažįstamų Klaipėdą paliko. Kiek dažniau apsilankau Palangoje, kur šiuo metu gyvena mano mama“, – kalbėjo jaunoji operos solistė, pridurdama, kad mama ir tėtis, kurie išsiskyrė, kai ji dar buvo maža, ir sieja ją su gimtuoju kraštu.

Tačiau, nepaisant retų viešnagių į Klaipėdą, L.Zigmantaitė savam miestui dar jaučia nostalgiją ir sentimentų. Profesionaliai dainininkei, kurios gyvenimas dabar susietas su sostine, svarbiausias dalykas išlieka jūra.

Merginos teigimu, bangų ošimas kiekvienam, įsikūrusiam Vilniuje, kelia ypatingų emocijų ir ilgesį.

„O Klaipėdą man labiausiai primena vaikystėje vienoje Herkaus Manto gatvėje veikusioje kavinėje mėgtas valgyti migdolinis pyragas. Iki šiol atmintyje yra išlikęs jo kvapas ir skonis. Sunku paaiškinti, kodėl galvoje iškyla būtent tokia asociacija“, – paauglystės dienų prisiminimais dalijosi perspektyvi solistė.

Opera kėlė nuobodulį

Retas vaikas ar paauglys labai anksti suvokia savo pašaukimą rimtajam muzikos žanrui. Ne išimtis – ir L.Zigmantaitė.

Nors mergina ir augo muzikalioje šeimoje, kuri įskiepijo kitokį suvokimą apie muziką, tačiau ilgą laiką opera jai buvo neįdomi. Juozo Karoso muzikos mokykloje grojusi fortepijonu, tapusi „Dainų dainelės“ laureate, solistė tada nebūtų pagalvojusi, kad ateityje likimas susiklostys taip, kad opera taps jos pašaukimu.

„Save prisimenu kaip labai guvų, judrų ir vietoje nenustygstantį vaiką. Mama mane vesdavosi į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, tačiau tamsoje ramiai pasėdėti kelias valandas man būdavo tikras iššūkis. O ką jau kalbėti apie rimtą operą, kuri būdavo atliekama ne lietuvių kalba ir be titrų. Nieko nesuprasdama tikrai nebuvau didelė jos gerbėja“, – kalbėjo L.Zigmantaitė.
Iki lemtingo apsisprendimo pasirinkti klasikinio vokalo studijas sostinėje klaipėdietę domino daugybė įvairių skirtingų sričių. Viena iš jų – itin ekstremali. Mokykloje apie profesionalią solistės karjerą L.Zigmantaitė prisipažino nesvajojusi. Vytauto Didžiojo gimnaziją baigusi mergina domėjosi daugybe dalykų ir savo ateitį bandė sieti su žemiškesnėmis specialybėmis.

„Apie muziką turėjau kiek kitokį suvokimą. Gyvenimiška mamos patirtis rodė, kad muzikanto duona nėra lengva, o ir uždirbami pinigai – nedideli. Savo akimis įsitikinau, kad ši profesija yra labai sunki. Tuo metu daugelis bendramokslių planavo tapti žurnalistais. Įdomi ši sritis atrodė ir man. Mėgau rašyti, tačiau visada pritrūkdavo kantrybės pabaigti pradėtą darbą“, – juokavo pašnekovė.

Paauglystėje mergina susidomėjo ir landšafto dizainu. Radusi mamos pieštus gatvių vaizdus, L.Zigmantaitė jais taip susižavėjo, jog ir pati pradėjo projektuoti aplinką popieriuje.

Vilioja skrydis naikintuvu

Trečia būsimąją operos solistę patraukusi sritis – pati pikantiškiausia ir kupina adrenalino.

„Norėjau tapti lėktuvo pilote. Tačiau supratau, kad šios studijos labai brangios, o ir neįprastos merginoms. Pamenu, kad ir mama nebuvo sužavėta šia idėja. Sužinojusi apie mano norus, ji pasakė – tik per mano lavoną. Natūralu, kad mamai labiausiai rūpi jos vaiko saugumas“, – ekstremaliąją savo pusę atskleidė L.Zigmantaitė.

Net ir netapusi profesionalia lėktuvo pilote, pašnekovė patikino, kad noras patirti aštrių emocijų nedingo ir dabar.

„Didžiulė mano svajonė – pralėkti dangumi naikintuvu. Dabar labai populiarūs įvairūs dovanų kuponai. Esu mačiusi, jog už 25 tūkstančius litų tokia kelionė yra įmanoma“, – kalbėjo dainininkė.

Kol kas planus praskrieti naikintuvu mergina atideda ateičiai, o ekstremalių pojūčių norą kompensuoja atrakcionuose.

„Neseniai buvau viename Barselonos pramogų parke. Neišdildomi įspūdžiai. Turbūt man kartkarčiais būtina išsikrauti. Daug repetuojant norisi pajusti aštrių emocijų“, – tikino klaipėdietė.

Troškimą išpildė ant parketo

Prieš kelerius metus, dar studijuodama klasikinį vokalą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, L.Zigmantaitė įgyvendino ir seną vaikystės svajoję – rado partnerį, įsispyrė į batelius ir pasileido šokio žingsneliu.

„Juk augau Klaipėdoje, kur laurus skynė garsusis kolektyvas „Žuvėdra“. Noru šokti degiau ir pati, tačiau tokie užsiėmimai – brangus malonumas. Minčių apie parketą vaikystėje teko atsisakyti, tačiau aistra šokiui liko iki šiol“, – teigė mergina.

Su partneriu ji pradėjo repetuoti ir dalyvauti mėgėjų varžybose. Operos solistė pabrėžė, kad jos charakterį turbūt labiausiai atspindi energingiausias iš standartinių šokių – kvikstepas.
„Dalyvaudami mėgėjų varžybose ypatingų tikslų nekėlėme, o ir konkurencija tarp jaunimo nėra didelė. Be to, tokie neprofesionaliems šokėjams skirti konkursai atsieina nemažus pinigus. Pastebėjau, kad mėgėjiškai dažnai šoka pasiturinčios moteriškės, kurioms tokia veikla – prestižo reikalas. Kartais iš paskutiniųjų tekdavo susiimti finansiškai, kad galėtume pasivaržyti su kitomis poromis. Deja, dėl artėjančių studijų Londone parketą teks paaukoti mokslams“, – sakė operos solistė.

Operoje karaliauja lieknos

Televizijos nežiūrintis ir opera nesidomintis žmogus, L.Zigmantaitę sutikęs gatvėje, vargiai atspėtų tikrąją jos profesiją. Smulki ir nedidelio ūgio mergina visai nepanaši į tipišką operos solistę, kuri dažniausiai įsivaizduojama kaip apkūni, vidutinio amžiaus moteris su pagurkliu ir „tortu“ ant galvos.

Pašnekovė pripažino, kad tokie stereotipai – atgyvenę ir nebeturintys nieko bendro su realybe.

„Visos mano kurso draugės yra labai gražios ir lieknos. Kartais juokaudama svarstau, kokiais kriterijais vadovaujantis jos buvo atrinktos studijuoti“, – kalbėjo L.Zigmantaitė.

Itin konservatyvus ir snobiškas operos pasaulis nestovi vietoje ir pamažu keičiasi. Klaipėdietė dainininkė pasakojo, kad dabar režisieriai savo galvoje turi susikūrę vaizdą, kaip turi atrodyti personažas, ir vaidmenį atliekantį solistą pasirenka pagal išorinius bruožus.

„Žinoma, balsas lieka labai svarbus. Tarp kitko – nesenstantis posakis, kad talento reikia tik kelių procentų, o visa kita pasiekti padeda darbas, dabar papildomas ir naujais dalykais. Dirbant teatre dideliu pranašumu tampa tokios savybės kaip punktualumas, patikimumas. Režisieriai nori bendradarbiauti su tais atlikėjais, kurie yra ne tik talentingi bei darbštūs, bet ir gali pasigirti turintys atsakomybės jausmą“, – operos pasaulio aktualijomis dalijosi solistė.

Objektyvui per graži

Patrauklių veido bruožų mergina prisiminė, jog anksčiau savo jėgas išbandė ir prieš objektyvą, tačiau vienas fotografas jai rėžė keistą pastabą.

„Lyg tarp kitko man buvo pasakyta, jog mano veidas per gražus, kad tapčiau modeliu. Fotografas tikino, kad šiais laikais tiesiog simpatiški ir simetriški bruožai yra laikomi nuobodžiais – žmonėms reikia kažko įdomaus ar šokiruojamo. Išgirdusi šias kalbas nežinojau, kaip reaguoti – džiaugtis ar susimąstyti. Pati savo išvaizdai neskiriu daug dėmesio – tik tiek, kiek reikia atrodyti tvarkingai“, – tikino dainininkė.
Anot jos, gyvenime kiekvienas žmogus turėtų pagalvoti, kaip jis elgiasi, atrodo, ką kalba, kad esantys šalia jaustųsi patogiai ir jaukiai.

„Visada malonu būti greta tų, kurie yra pasitempę. O ir pati į repeticijas prisivalgiusi česnako sau tikrai neleisčiau ateiti“, – juokėsi mergina. Pasak jos, estetika gyvenime jai svarbi ne tik išoriniuose dalykuose, bet ir dainuojant.

Pašnekovė pabrėžė, kad niekada nesvajojo pasiekti profesionalių aukštumų grožio industrijos srityje, o tiesiog norėjo išbandyti savo jėgas menkai pažįstamoje sferoje.
„Kiekvienas jaunas žmogus turi išmėginti save, kad vėliau suprastų, jog vienas ar kitas dalykas jam visiškai netinka. Tai padeda priimti teisingus sprendimus, svarbius ateičiai“, – samprotavo klaipėdietė.

Televizija nesugadino

Praėjusiais metais mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusi L.Zigmantaitė niekada nesigailėjo tapusi operos soliste.

„Visada sakiau – kam būti bet kuo, jei gali būti kažkuo. Dainuodamas operą esi šiek tiek išskirtinis. O ir pats žanras yra ilgaamžis. Žinoma, mano kalibras dar nėra toks, kaip didžiųjų Lietuvos operos solistų. Suplanuotų darbų keleriems metams į priekį neturiu, kuriu kiek mažesnius vaidmenis. Tačiau tikiu, jog viskas dar bus ateityje, – teigė L.Zigmantaitė.

Dar studijų metu operos solistė įgijo nemažai neįkainojamos patirties: su žinomiausiais režisieriais sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį, dalyvavo keliuose televizijos projektuose.
„Pasirodymas žydruosiuose ekranuose manęs nepakeitė. Taip, tapau labiau matoma ir pažįstama, o ir komentarų padaugėjo. Tik juos skaito mama, o ne aš. Populiarumo niekada sąmoningai nesiekiau, apskritai esu toks žmogus, kuris kitiems per galvas nelipa. Net kuriant vaidmenį teatre man labai svarbus bendradarbiavimas ir komandinis darbas“, – paaiškino pašnekovė.

Didžiausi vaidmenys – ateityje

Mergina pripažino, kad neretai pakiliu ir nuo banalios kasdienybės atitrūkusiu laikomas operos pasaulis iš tikrųjų yra daug spalvingesnis, nei galima numanyti.

„Čia netrūksta intrigų, verda aistros, o ir konkurencija tarp solistų yra nemaža“, – atskleidė L.Zigmantaitė. Ji pripažino, kad ir po dešimties ar penkiolikos metų save norėtų matyti atliekančią rimtąją muziką.

„Tik sieksiu būti dar profesionalesnė, labiau patobulėjusi ir galinti kurti didžiausius vaidmenis“, – planus atskleidė dainininkė, patikindama, kad vien karjeros perspektyvos jos nevilioja. Aplink save solistė mato daug gražių pavyzdžių, kai žinomos operos pasaulio atstovės spėja ir darbuotis didžiosiose pasaulio scenose, ir pasirūpinti šeima.

„Jei gali jos, galiu ir aš“, – ryžto nestokojo L.Zigmantaitė. Norėdama įgyti naujos patirties, šį rudenį mergina laikinai paliks Lietuvą ir pradės studijuoti magistrantūrą viename Londono universitete. Dainininkės laukia operos meno studijos, kurios žada būti labai įdomios.

„Užsiėmimai bus tik praktiniai. Teks tobulinti dainavimą, kurti vaidmenis. Mokslas nemokamas, o štai pragyvenimui reikalingų pinigų teks užsidirbti pačiai. Krūvio nebijau. Kas žino, galbūt ir padavėja teks pasidarbuoti“, – šypsojosi atlikėja.ių augalų išdžiovinti žiedai, lapai ir žolė tinka vartoti vidutiniškai 1–2, o žievė, šaknys, šakniastiebiai – 2–3 metus.