Dėmesio centre – spektaklis

Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, kurio režisierius Povilas Mataitis (libretas ir pastatymas), dailininkė Dalia Mataitienė (scenografija, kostiumai). Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15 d. minint Žalgirio mūšio 579-ąsias metines. Spektaklyje skambėjo autentiškos Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“, vaizduojančios žūtbūtines prūsų ir Kryžiuočių ordino kovas, fragmentai. Pasitelkus Prūsijos istorijos šaltinius, Šventojo Rašto ištraukas, M. Mažvydo „Katekizmusa prasty žadei“ ir kitą medžiagą, pastatymas įprasmino tautos dvasingumą kaip amžiną vertybę. D. Mataitienės spektakliui atkurti prūsiški drabužiai byloja apie išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą dvasinę kultūrą. Tai lietuvininkų merginų ir moterų drabužiai: archajiškoji marginė, atkurta iš Ch. Hartknocho veikalo „Senoji ir Naujoji Prūsija“ (1684 m.) piešinio, apsiaustas – pamuštinė, aukštos, juodos, cilindro pavidalo kepurės, pavaizduotos T. Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“ (1690 m.). Įdomūs ir kitų veikėjų kostiumai: evangelikų kunigo drabužis, metraštininkų apsiaustai, viduramžiškos mados skrybėlės, lietuvininkų tradiciniai drabužiai (XVI–XVII a.), kuriuos taip pat bus galima pamatyti parodoje.

D. Mataitienės spektakliui atkurti prūsiški drabužiai byloja apie išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą dvasinę kultūrą.

Indėlis į lietuvių kultūrą

Parodoje pabrėžiamas buvusioje prūsų teritorijoje gyvenusių žmonių indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją, kuris bendruoju požiūriu yra išskirtinis. Kartografijoje iki XVIII a. pr. Prūsijos hercogystės teritorijai priklausiusios baltų žemės buvo vadinamos senaisiais Prūsos žemių pavadinimais: Nadruva, Skalva, Semba, Barta, Galinda. 1547 m. čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, o 1653 m. – pirmoji lietuviškoji gramatika, Jonas Bretkūnas 1579–1590 m. pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė, o autorių kolektyvas 1735 m. išleido Bibliją. 1706 m. kunigas Jonas Šulcas parengė pirmąją pasaulinio turinio lietuvišką grožinės literatūros knygą „Ezopo pasakėčios“, o Kristijono Donelaičio poema „Metai“, parašyta apie 1765–1775 m., yra žinomiausias lietuvių grožinės literatūros kūrinys, lyg didžiulis kalnas, iškylantis tarp lietuviškų katekizmų, giesmynų ir pamokslų.

XIX a. Karaliaučiuje ir ypač Tilžėje buvo spausdinamos lietuviškos knygos lotyniškais rašmenimis – katekizmai, nedideli traktatai, lietuvių literatūros klasikų veikalai, laikraščiai.

Apranga: giedotojų kostiumai spektaklyje „Apgiedokime Prūsijos žūtį“. Režisierius P. Mataitis, dailininkė D. Mataitienė, Lietuvių folkloro teatras, 1989 m. Lietuvos nacionalinis muziejus.

„Aušra“ ir „Varpas“, kuriuos lietuvių knygnešiai slapta pergabendavo per sieną ir platindavo Didžiojoje Lietuvoje. Tilžėje įsikūrė Lietuvių literatūros draugija, veikė lietuviškos draugijos ir susivienijimai. Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras, kuriame Teologijos fakulteto studentai galėjo pramokti lietuviškai. Mažojoje Lietuvoje vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas lietuvių kalba. Gerokai aktyvesnis nei tarp Didžiosios Lietuvos lietuvių, kurie kentėjo nuo Rusijos valdžios priespaudos.

Sutinkami tik šiame regione

Parodoje bus eksponuojamos knygos, spaudos leidiniai, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvininkus vaizduojantys piešiniai iš K. Schuetzo (1592 m.), F. S. Bocko (1782 m.) ir Ch. Hartknocho (1684 m.) leidinių. Dailininkės D. Mataitienės spektakliui sukurti drabužiai reflektuoja su Mažosios Lietuvos gyventojų drabužiais, kurie išlaikė seniausius bruožus dėl protestantiško konservatyvumo įtakos ir pasižymėjo santūriomis tamsiomis spalvomis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.

Eskizai: spektaklio „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ kostiumų projektai. Režisierius P. Mataitis, dailininkė D. Mataitienė, Lietuvių folkloro teatras, 1989 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Raštuoti ir spalvingi lietuvininkų merginų ir moterų drabužiai verti ypatingo dėmesio, skirtingi merginų ir ištekėjusių moterų galvos apdangalai, dvejopai dėvima archajiškoji marginė, XVI–XVII a. lietuvninkų kasdieniniai tradiciniai drabužiai (sermėgos, trumpos kelnės, baltos puskojinės ir veltinės skrybėlės – magierkos) ir kiti rūbai yra sutinkami tik šiame regione. Tautiniai drabužiai Mažojoje Lietuvoje nuo seno buvo dėvimi kaip šventiniai rūbai, kaskart keičiant ir įvairinant jų dalis ir ieškant vis naujų derinimo būdų. Vienaip buvo rengiamasi per vestuves, kitaip – einant į svečius ar į bažnyčią.

Papildys edukacinė programa

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, bus eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos, Šilutės Hugo Šojaus muziejuose, Dovilų etninės kultūros centre. Parodos metu įvairaus amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, suaugusiesiems bus pasiūlyta įvairiapusė edukacinė ir kultūrinių renginių programa, suteiksianti galimybę dalyvauti užsiėmimuose, ekskursijose, susitikimuose, koncertuose.

Scena: spektaklio „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ akimirka. Režisierius P. Mataitis, dailininkė D. Mataitienė, Lietuvių folkloro teatras, 1989 m.Vaidoto Grigo fotografija. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje (Didžioji Vandens g. 2) paroda veiks iki spalio 8 d.

Parodos rengėjas – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Dovilų etninės kultūros centras. Parodos kuratorius V. Vareikis, projekto vadovė J. Armonaitė, parodos architektė I. Šimkonytė, parodos dizaineris V. Žumbys, techninis įgyvendinimas – MB „Montažo Fėjos“.