Jame mintimis apie S. Šemerio gyvenimo kelią ir kūrybos palikimą dalijasi Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Nijolė Kepenienė, filologas, poetas Danielius Milašauskas, istorikas Dainius Elertas, poeto eilėraščius skaito aktorė Eglė Jackaitė.

S. Šemerys (Saliamonas Šmerauskas) žinomas kaip poetas avangardistas, „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyvis, mokytojas, be to, aistringas buriuotojas – vienas šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje. Stiprus ryšys poetą siejo su Klaipėda. Čia dirbo mokytoju, suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi. Pedagoginiam darbui jis paskyrė 28 metus, iš jų 23 – Klaipėdoje. Kantriai, su meile ugdė jaunuosius buriuotojus.

Ypatingą vietą poeto gyvenime užėmė platieji vandenys. 1935 m. S. Šemerys pirmą kartą išplaukė su savo jachta į Baltijos jūrą. Vėliau daug plaukiojo po Kuršių marias, aplankė didesnius Baltijos uostus, dalyvavo tarptautinėse regatose. 1946 m. veikė atkuriant Lietuvos jachtklubą, buvo miesto kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos buriavimo sporto federacijos garbės narys, teisėjavo vietinėse ir respublikinėse buriavimo varžybose.

S. Šemerys / Bernardo Aleknavičiaus nuotr.

Per 83 gyvenimo metus buvo visko. Kaip pats poetas rašė, jam teko išgyventi 21 valdžią, penkis karus, iš jų du – pasaulinius. Gyvenimas negailėjo ir naujų kultūros vėjų, ir maišto, ir dramatiškų istorijos lūžių. Sulaukė sėkmės, bet ir negailestingos kritikos, nesupratimo. Ne veltui renginys pavadintas „Gyvenimo vėtrose“ – jų S. Šemerio gyvenime iš tiesų būta nemažai.