Visi R. Tumino spektakliai žiūrovus nuteikia šventiškai, leidžia patirti bemaž vaikiškai tyrą šventės džiaugsmą, tačiau „Maskaradas“, ko gero, pranoksta visus – čia yra ką veikti ir mąstančiam, ir grožio bei humoro ištroškusiam žiūrovui.

Meilės istorija, kurios epicentru tampa pamesta apyrankė, apipinama įvairiausiais personažais – lošėjais, damomis, baroniene, kunigaikščiu, tarnais ir tais, kurių tiksliai neįvardysi. Vilniaus mažojo teatro „Maskarado“ burtai kyla ne iš kaukių baliaus šėlsmo. Aktorių vaidyba, režisūra, scenografija perteikia vos akimirksnį trunkančią šventę ir nuolatinį jos ilgesį, neapleidžiantį dar ilgai, pasibaigus spektakliui.

Apibūdinti spektaklio atmosferą galima tokiais režisieriaus žodžiais: „Įsivaizduokite, kad esate Sankt Peterburge, kai lauke šaltukas, ledas – kai kur nuvalyta, kai kur labai slidu. Ir tame lede atsispindi žvaigždės. Jūs vaidinate tokioje scenoje, to meto Peterburge, esate tarp to miesto žmonių.“

Romantinė XIX a. melodrama talentingo režisieriaus rankose virto ekscentriška ir melancholiška tragikomedija. Šiame užburiančio grožio spektaklyje, sklidiname svaigaus ir ilgesingo Aramo Chačaturiano valso garsų ir tuščioje juodoje scenos erdvėje krintančio sniego, nostalgiškai atsispindi kultūrinė praėjusio amžiaus patirtis, priverčianti prisiminti B. Brechto ir G. Strehlerio teatrą, brodvėjiškus šėliojimus ir F. Fellini’io filmus.

Į Lietuvos teatro „aukso fondą“ įėjęs spektaklis yra apkeliavęs daugelį pasaulio šalių – nuo Švedijos iki Italijos, nuo Pietų Korėjos iki Meksikos – ir pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą, tarp jų – ir lietuviškąjį „Kristoforą“ bei aukščiausią Rusijos teatro apdovanojimą – „Auksinę kaukę“. Po „Maskarado“ gastrolių Didžiojoje Britanijoje 1999 m. dienraštis The Guardian vilniečių trupę pavadino viena geriausių pasaulyje.

Spektaklyje „Maskaradas“ vaidina nuostabūs net kelių kartų Vilniaus mažojo teatro aktoriai: Arvydas Dapšys, Vytautas Rumšas, Indrė Patkauskaitė, Mindaugas Capas, Almantas Šinkūnas, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys ir kiti.

Šis spektaklis – kaip M. Lermontovo dvikovos kulka, kuri nuo šūvio pataiko tiesiai į širdį. (rež. Rimas Tuminas)