Nustebino raštų gausybe
Dalis renginio dalyvių traukė į save dėmesį, nes vaikštinėjo po salę mūvėdamos pačių megztomis kojinėmis.
Taip prisistatyti nusprendė tradicinio mezgimo klubo narės, jų numegztos kojinės ir blauzdinės vos tilpo parodos „Adyvių dyvai 2“ erdvėje.
Kaip išmegzti smulkiausius raštus ne tik kojinių blauzdos dalyse, bet ir kulne bei pirštuose? Toks klausimas kilo daugeliui mokančiųjų laikyti virbalus.
Klubo moterys rėmėsi autentiškais pavyzdžiais, ikonografiniais šaltiniais bei interpretavo muziejuose išlaikytų rankdarbių raštus. Jos savo darbais perteikė tradicinę Mažosios Lietuvos regiono mezgimo stilistiką, raštus bei mezgėjų išmonę.
Tradicinio mezgimo klubo vadovė Irena Armonienė mokė moteris jai žinomų paslapčių.
Iki lapkričio 16 dienos kiekvienas norintis galės pamatyti šias kojines, apsilankęs etnocentre. Kai kurie parodos eksponatai tarsi nužengę tiesiai iš XIX amžiaus.
Dvi poros blauzdinių atkurtos pagal dailininko Eduardo Gizevijaus piešinį, dar dvi numegztos remiantis senoje Kuršių nerijos fotografijoje įamžintais mezginiais.
Rekonstrukcija – lyg mįslė
Kiekvienas bent truputį besidomintis tautiniais rūbais nesunkiai atskiria Mažosios Lietuvos regiono drabužius nuo kitų.
Paviršutinį žinojimą išsklaidė iš Vilniaus atvykusios tautinio kostiumo ekspertės Diana Tomkuvienė ir Asta Vandytė.
Jos atkūrė kelis klaipėdiškių moterų kostiumus, pasiremdamos išlikusiomis nuotraukomis, piešiniais bei muziejuose išlikusiais autentiškais drabužiais ir jų detalėmis.
Tokių reliktų joms pavyko rasti net Suomijos muziejuose.
Tiksliai užrašytos vietovės, kur įsigyti šie eksponatai bei datos ir pavardės žmonių, pardavusių savo rankdarbius.
D. Tomkuvienė atskleidė, kiek istorinių žinių teko rasti, kiek prireikė kantrybės, kad senoje fotografijoje įamžinti kostiumai atgimtų po šimtmečio.
A. Vandytė nustebino daugelį pasakojimu apie pačios atkurtus klaipėdiškių moterų galvos apdangalus, kurie bylojo apie socialinę merginų ir moterų padėtį.
Pasirodo, ypatingą kiauraraščiu išnertą kyką nešiodavo tik ištekėjusios, bet vaikų dar nesusilaukusios moterys.
Knyga – pažinti ir veikti
Daugelio renginio dalyvių dėmesį prikaustė D. Tomkuvienės ir jos dukters sukurta knyga „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“.
Tai nėra tradicinis leidinys. Jame – popierinės lėlės, jas galima išsikirpti, kaip ir tradicinius Mažosios Lietuvos drabužius, kuriais jaunieji knygos šeimininkai aprengs lėles, kai kuriuos jų bus galima ir nuspalvinti.
Knygoje pateikiamos ir spalvinimo bei įvairios kūrybinės ir pažintinės užduotys.
Leidinys supažindina su ankstyvuoju ir vėlyvuoju Mažosios Lietuvos tautiniu kostiumu.
Istorinėmis fotografijomis, ikonografiniais šaltiniais ir muziejiniais eksponatais paremtos užduotys kviečia ne tik žaisti ir kurti, bet ir geriau pažinti savitą Mažosios Lietuvos aprangos paveldą.
Naujausi komentarai