Apgaubtas paslapties

Spektaklis apgaubtas archeologijos paslapties – tarsi iš molio kylančių figūrų, mumijų, o gal fosilijų ir mėlynų pelenų lietaus. Tai kūrinys apie (ne)pasiekiamą svajonę, aistringą ir nuožmų tikslo siekimą, tiesą ir melą, kuriamą įvaizdį ir realybę bei nesibaigiančias savęs paieškas. Premjera bus rodoma rugsėjo 27 ir 28 d. 19 val. „Hofo“ kiemo angare Klaipėdoje.

Dar 2016 m. Klaipėda rengė paraišką, siekdama tapti Europos kultūros sostine, ir buvo ieškoma temų, asmenybių, kurios atspindėtų šio krašto kultūrą ir jos sąsajas su Europos istorija. Uostamiesčio istorikai atkreipė dėmesį į H.Schliemanną. „Europos kultūros sostinės 2022“ titulą pelnius Kaunui, ši idėja nugulė į stalčių. Ją Šeiko šokio teatras atgaivino Klaipėdai ruošiantis švęsti 770 metų jubiliejų, o Europai – H.Schliemanno 200-ąjį gimtadienį.

„Manau, svarbu, kad Klaipėda nepamirštų savo multikultūriškumo. Spektakliui, skirtam Klaipėdos miesto gimtadieniui, pasirinkome ne klaipėdietį, o prūsą. 2023 m. sueis 100 metų, kai Klaipėda priklauso Lietuvai. Kaip būdinga uostamiesčiams, joje ilgai virė įvairių kultūrų katilas. Šis spektaklis – kvietimas neignoruoti šio istorinio konteksto ir taip pat nepamiršti, kad Klaipėda visada buvo Europos kultūros dalis“, – sumanymą pristatė spektaklio idėjos autorė, Šeiko šokio teatro prodiuserė Goda Giedraitytė.

Trojos atradėjas

Ilgai galvota, kad Troja egzistavo tik graikų legendose ir Homero kūriniuose. Prūsų kilmės verslininkas, poliglotas, archeologas mėgėjas, mintinai citavęs „Iliadą“ H.Schliemannas XIX a. įrodė kitaip. Nuo vaikystės svajojęs atrasti Troją, jis vargu ar būtų tai padaręs, jei ne laimingas atsitiktinumas, nutikęs tuomečiame Mėmelyje. Per didįjį Klaipėdos gaisrą 1854 m. vienintelis nepraradęs brangaus krovinio – indigo miltelių, jis susikrovė dar didesnius turtus, kurie vėliau jam leido svajonę paversti tikrove.

H.Schliemannas sąmoningai siekė tapti istoriškai reikšmingu asmeniu, todėl stengėsi pagražinti savo biografiją. Jis negailėjo pinigų savo pasiekimų propagandai ir net buvo nusisamdęs asmeninį reklamos agentą. Dėl savo polinkio „pagražinti“, mistifikuoti ir tiesiog meluoti, istorikų, archeologų ir biografų jis vertinamas nevienareikšmiškai. Anot biografo Philippo Vandenbergo, beveik visi H.Schliemanno laiškai parašyti žinant, kad bus paviešinti. Biografas teigė, kad verslininkas buvo „pažeidžiamas žmogus, amžinai susirūpinęs savo reputacija, po kruopelytę kūręs sau tyrinėtojo biografiją“.

Bet pasiekti mokslinį pripažinimą jam sekėsi sunkiai. Dar Trojos atradėjui esant gyvam, jo asistentas suprato, kad ant Hisarliko kalvos egzistavo devyni kultūriniai sluoksniai ir įrodė, kad tas, kurio įnirtingai ieškodamas verslininkas naudojo sprogmenis, nėra homeriškoji Troja. Paradoksalu, bet įnirtingai ieškodamas „tos“ Trojos, būtent ją ir sunaikino.

Lyg archeologo šluotele

Atsargi lyg archeologo šluotelė choreografija, skendinti mėlynuose pelenuose

Kūrėjai pabrėžia – „Indigo. Das Schliemann Projekt“ nėra istorinis spektaklis. Tai abstraktus, nuojautomis ir pasąmonės ženklais „kalbantis“ darbas, tačiau temos susiveda į savikūros, užkasimo, atkasimo-atradimo temas, kuriomis persmelkta H.Schliemanno istorija. Kūrėjus domina, kas paslėpta po tuo fasadu.

„Kaip jis atrodė kitiems, jam buvo svarbiausia. Jo knygose apstu istorijų apie įvykius, kuriuose jis negalėjo dalyvauti, tačiau save „įklijuoja“ ir pateikia kaip faktą. Mes šiandien nuolat gyvename šiame fone: labai lengvai gali formuoti savo įvaizdį, o kiti gali spręsti apie tave pagal jį. Pinigai ir jo ambicijos buvo vienintelis tikslas, pateisinantis priemones, nekvestionuojant vertybių“, – apie spektaklio aktualumą kalbėjo choreografė Agnija Šeiko.

Spektaklio atmosferą choreografė apibūdino kaip paslaptingą, meditatyvią. Joje leidžiama laikui tekėti. Kaip ir archeologijoje, kuriai reikia laiko, atsargumo ir kruopštumo.

„H.Schliemannas išsprogdino visas kitas Trojas, kad surastų „tą“, ir taip sunaikino tai, ko ieškojo. Todėl spektaklyje viskas vyksta atsargiai, kad tie sprogimai neįvyktų, o jeigu įvyksta, kas po to lieka? Tyrinėjame, kaip atsiranda šis monstriškumas, kiek jame lieka žmogiškumo, kaip iš tų griuvėsių vėl surinkti save“, – sakė A.Šeiko.

Abstraktu, rytietiška, modernu

Abstraktumas, rytietiškumo ir modernumo derinys, archeologijos įtakos ryškios ir scenografijoje, kostiumuose bei Donato Bielkausko kuriamoje muzikoje.

„Šokėjai išsivynioja iš mumijas, iškasenas primenančių paltų, iš po kurių kyšo mėlyni marškiniai. Viso spektaklio metu scenoje sninga mėlynais pelenais, kurie pamažu užkloja visą sceną ir panardina šokėjus iki pat kelių. Indigo atspalvių drabužiai ima susilieti su pelenais, o tada laukia dar vienas išlukštenimas, iš kurio, kas žino, gal pasirodys gyvi žmonės“, – vizualiąja spektaklio „Indigo. Das Schliemann Projekt“ dalį pristatė kostiumų dizainerė Sandra Straukaitė ir scenografė Sigita Šimkūnaitė.

Šis spektaklis yra Klaipėdos 770-ojo gimtadienio programos dalis.

Bilietus į premjerinius spektaklius platina „Bilietai.lt“.

Scenos iš Šeiko šokio teatre statomo naujo spektaklio „Indigo. Das Schliemann Projekt“.