Th.Manno festivalyje Nidoje – intelektualų atsakas aktualijoms (programa)

Vienadienių įvykių ryšys su ilgalaikiais socialiniais procesais, geopolitikos bei technologijų raidos išraiška kultūroje, egzistenciniai klausimai ir kūrybos prasmė – šiuos teminius leitmotyvus savo svečiams žada jau šeštadienį prasidėsiantis ir liepos 12–19 d. Nidoje vyksiantis XVIII tarptautinis Thomo Manno festivalis „Šimtmečio vasara“.

Derinti akademinės klasikos koncertus ir kino vakarus, filosofines diskusijas bei meno parodas yra Th.Manno festivalio išskirtinumas. Tačiau, anot renginio koordinatorės, Th.Manno kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, renginių įvairovė nėra savaiminis tikslas.

„Žinutės, kurias mūsų festivalis kaskart siekia perduoti visuomenei, glaudžiai susijusios su aktualiais įvykiais. Stebėdami jaudinamus procesus ir pokyčius kaimyninėse šalyse bei Lietuvos padėtį, ieškome atspirties taškų, kategorijų, žvalgomės į platesnį kontekstą, – sakė pašnekovė. – Festivalis primena, kad argumentuotas vertinimas prašosi atidumo ne tik dabarčiai, bet ir praeities palikimui. Skirtingų sričių įvykių, įvairių žanrų kūrinių gretinimas patvirtina – brandžios įžvalgos yra lanksčios ir nesenstančios.“

Naująjį penkerių metų teminį ciklą „Modernybės palikimas. 100 metų po didžiojo karo“ pradedantis festivalis šiuosyk primins Pirmojo pasaulinio karo pradžios istorinį bei kultūrinį kontekstą.

Iki „Užburto kalno“

– Ar festivalio gaires nustatantys ekspertai – kuratoriumas – lengvai priėjo bendrą sprendimą dėl naujojo ciklo? – teiravomės L.Motuzienės.

– Esminiai sprendimai diskutuojami posėdžiuose, kuriuose kuratoriumas susitinka kelis kartus per metus, o tarp jų palaikome ryšį telefonu bei elektroniniu paštu. Kuratoriumo, vadovaujamo istorikės, habil. dr. Ruth Leiserowitz, nariai yra istorikai, menotyrininkai, muzikologai, filologai bei kitų sričių specialistai, kultūros sklaidos organizacijų – Goethe‘s instituto, „Borussia“ bei „Academia Baltica“ – atstovai. Tai išskirtinai garbės pareigos, tad kuratoriai itin atsakingai vertina festivalio tematikos klausimus.

Pasibaigus trejų metų festivalio ciklui, skirtam Czesławo Miłoszo kūrybai ir visuomeninei pozicijai, buvo daug svarstyta apie tolesnę kryptį. Ją pasufleravo šiemet minima Pirmojo pasaulinio karo pradžios sukaktis, karo reikšmė Europos bei pasaulio istorijoje bei, žinoma, šioms temoms skirta literatūra – kiekvieno skaitančiojo dėmesio vertos knygos.

Kadangi renginio metu nagrinėsime šio įvykio kultūrinį, visuomeninį kontekstą, labai pravertė jį nagrinėjančio vokiečių autoriaus Floriano Illieso apybraižų romanas „1913: šimtmečio vasara“ („1913: Der Sommer des Jahrhunderts“). Kristinos Sprindžiūnaitės išverstas į lietuvių kalbą, jis bus išleistas „Sofoklio“ leidyklos – tikimės pristatyti knygą to paties pavadinimo festivalyje.
Dar vienas naujojo ciklo įkvėpėjas – vokiečių istorikas bei filosofas Oswaldas Spengleris ir jo klasika tapę veikalai: „Vakarų saulėlydis“, skirtas civilizacijų raidai ir krikščioniškosios Vakarų civilizacijos nuosmukiui, bei „Žmogus ir technika“, nagrinėjantis technologijų ir industrializacijos poveikį kultūrai. O pati šiuo metu esu pasinėrusi į Stefano Zweigo autobiografiją „Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“. Tai nepaprastai talentingo ir įžvalgaus, bet slogiai dviejų didžiausių XX a. karų nuotaikai neatsispyrusio europiečio kūrėjo užrašai. Kai kurios jo mintys stebėtinai tiksliai perteikia ir šių dienų atmosferą.

Th.Manno festivalio programa aprėpia įvairių žanrų renginius ir vyksta vasarą Nidos kurorte, tačiau tai nėra vien pramoginis renginys arba uždaras mokslininkų bei menininkų pasikalbėjimas tik jiems aktualiomis temomis. Kuratoriai akcentuoja menininkų bei intelektualų socialinę atsakomybę, reakciją į visuomenę neraminančius procesus, gyvenimo pulso fiksavimą.

– Kaip plėtosite naująjį ciklą? Kokia vieta jame atiteks pagrindinei festivalio asmenybei – rašytojui Thomui Mannui?

–  Praėjusio amžiaus autoriai – patogi paspirtis, tačiau ciklo temos bus siejamos ne tik su jais. Papildydamos viena kitą, jos plėtos įvairius XX a. pirmosios pusės istorijos ir kultūros istorijos aspektus nuo meninės ekspresionizmo srovės iki imperijų žlugimo. Čia svarbi ir Th.Manno pozicija bei jos kaita.

Paminėtina, kad 1914 m. rašytojas viešai palaikė Vokietijos kaizerio Vilhelmo II politiką, kuri paskatino karą. Čia išsiskyrė Th.Manno ir jo vyresniojo brolio Heinricho, aršaus karo priešininko, pozicijos. Broliai susikivirčijo ir daug metų, iki pat 1922-ųjų, bendravo tik viešų abipusių užgauliojimų forma.

Per šį laikotarpį Th.Manno politinės pažiūros gerokai pasikeitė – jų vystymąsi jis nagrinėja romane „Užburtas kalnas“. Šis programinis veikalas, kaip ir H.Manno, garsaus ir talentingo satyriko, ilgainiui atsidūrusio jaunesniojo brolio šešėlyje, asmenybė bei kūryba bus nagrinėjamos kituose ciklo festivaliuose.

Laukia ne tik liepą

– Tarptautinei bendruomenei žinomame renginyje kasmet dalyvauja užsienio intelektualai bei menininkai. Kokių garsių vardų laukiate šiemet?

– Daugelį metų bendradarbiaujame su Goethe’s institutu Vilniuje. Jo vadovės Johannos Keller iniciatyva šiemet į festivalį atvyks garsus Vokietijos Europos kultūros istorijos, ekspresionizmo žinovas, literatas, Hildesheimo profesorius emeritas Silvijus Vietta, taip pat laukiame Vokietijos istorijos tyrimų instituto Varšuvoje mokslininko, istoriko Maciejaus Górny.

Tradicinę Th.Manno bičiulių dieną, liepos 16-ąją, kuri minima kaip rašytojo atvykimo atostogauti į Nidą data, trys rašytojai – lietuvė Paulina Pukytė, prancūzė Corinne Roche ir vokietis Nilsas Mohlis, pavasarį rezidavę Nidoje Goethe‘s instituto, Prancūzų instituto Lietuvoje bei Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos kvietimu, skaitys savo sukurtus tekstus, inspiruotus menamo Th.Manno ir prancūzų rašytojo Jeanno Paulio Sartre’o susitikimo Nidoje.

Šiuolaikinio meno programoje laukiama ir Goethe’s instituto stipendininko vokiečio Philippo Hamanno, besidominčio žmogaus ir visuomenės atminties temomis, kūrybos pristatymo VDA Nidos meno kolonijoje.
Malonu, jog į festivalio veiklą įsitraukia ir kitos Neringos kultūros įstaigos. Jau daugelį metų programą praturtina Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namai. Jie kasmet kviečiasi žymius pasaulio ir Lietuvos menininkus, kurių darbai visuomet glaudžiai susiję su festivalio koncepcija. Šiuokart čia bus atidaryta juvelyrikos paroda „Vasarotojai“, kurioje savo darbus pristatys du kūrėjų tandemai. Estijos menininkai Adolfas Šaulys ir Mari Relo-Šaulys pelnė ne vieną prestižinę premiją už netikėtus dizaino sprendimus. Jų kūriniams būdingas kandus humoras, atkreipiantis dėmesį į visuomenės ir pasaulio trūkumus. Japonai Junas Konishis ir Kaori Taniguchi taip pat plečia įprastines juvelyrikos ribas, eksperimentuodami tokiomis medžiagomis kaip betonas ir plastikas.

– Festivalio renginiams tradiciškai skiriama trečioji liepos savaitė. Kas dar šį sezoną lauks Th.Manno asmenybe besidominčių kurorto svečių?

– Šį sezoną ypač kviečiame apsilankyti Th.Manno memorialiniame muziejuje – atnaujinta jo ekspozicija siūlo pažinti rašytoją bei jo vasarnamio Nidoje istoriją per unikalią archyvinę informaciją, senas fotografijas bei kūrybiškus sprendimus, leidžiančius įsivaizduoti anuometį kambarių interjerą. Dalyvaujame nacionaliniame projekte „Muziejų kelias“, kurio metu ši naujovė bus pristatyta ir kolegoms muziejininkams, ir Kultūros ministerijos vadovybei.

Rugpjūčio viduryje rengiame tradicinę Th.Manno kultūros savaitę, kurią šiuosyk pavadinome „Kodėl Nida?“. Jos metu prof. Axelis Ernstas Walteris, Klaipėdos universiteto bei Osnabriuko universiteto (Vokietija) mokslininkas, skaitys paskaitą „Thomas Mannas ir Kuršių nerija“, bus rodomi Ciuricho archyvo suteikti vokiški dokumentiniai filmai apie Kuršių neriją XX a. pradžioje bei Th.Manno paskutiniąsias gyvenimo dienas Šveicarijoje, vyks pianisto Sauliaus Šiaučiulio koncertas.

Ilga kultūros distancija

– Viešojoje erdvėje nemažai kalbama apie periferijos ir centro santykį, kultūrinį bendruomenės aktyvumą, panaudojamas ir trūkstamas šios srities galimybes. Kaip jaučiatės dirbdama Th.Manno kultūros centre Nidoje? Kokie tikslai ir partnerystės stiprina jūsų entuziazmą?

– Ilgalaikė kryptinga Th.Manno kultūros centro veikla siekia plėsti kultūrinę ir edukacinę erdvę. Pradėdama čia dirbti, numaniau, jog čia įgysiu visapusiškos patirties ir žinių, tačiau visa tai gerokai pranoko lūkesčius. Sakyčiau, jog esminiai dalykai yra vietos dvasinis laukas, buvęs rašytojo, Nobelio premijos laureato Th.Manno vasarnamis, kuriame įsikūręs centras bei muziejus, labai stipri Neringos bendruomenė ir veikla, telkianti daug žmonių iš Lietuvos bei kitų šalių.

Daugelį metų bendradarbiaujame su universitetais, tyrimų institutais bei kitomis kultūros ir švietimo įstaigomis. Neseniai kultūros centre vyko archeologijai skirta konferencija, sutraukusi archeologus, Šiaurės Rytų ir Vidurio Europos rinkinių ir dokumentų tyrimų komisijos (KAFU) narius iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos, kasmet rengiančius konferencijas įvairiuose pasaulio kampeliuose. Labiausiai džiugina, kad Nida jų buvo pasirinkta būtent dėl Th.Manno vardo ir itin jaukios vietos, kurioje veikia mūsų kultūros centras.

Taip pat jau keletą metų iš eilės organizuojame įvairių humanitarinių krypčių jaunųjų mokslininkų ir studentų stovyklas kartu su Lietuvių kalbos institutu. Nuosekliai siekiame įprasminti ir išskirtinę Kuršių nerijos etninę tradiciją, dalyvaujame kultūros paveldo išsaugojimo programose. Šiais metais planuojame surengti seminarą, skirtą unikaliai, bet visuomenei ne itin žinomai asmenybei

– Rytų Prūsijos provincijos paminklosaugininkui, menotyrininkui ir muziejininkui Richardui Jepsenui Dethlefsenui, vienam iš Rytprūsių tėviškės muziejaus po atviru dangumi Karaliaučiuje steigėjų. Didžiojoje šio muziejaus ekspozicijos dalyje buvo pristatomas Lietuvos kraštas ir jo etninis savitumas.

Akivaizdu, jog kultūros tradicijų formavimas yra lyg ilgų distancijų bėgimas, tačiau net pasiekus finišą – įgyvendinus seniai puoselėtą iniciatyvą, sulaukus išsvajoto susidomėjimo, – šis kelias nenutrūksta. Todėl nuolat siekiame įdomios ir patrauklios kultūros įstaigos vardo. O pagrindinis traukos objektas svečiams ir dvasinis orientyras mums neabejotinai yra rašytojo, Nobelio premijos laureato Th.Manno asmenybė, jo kūryba, veikla, tolerancija įvairių kultūrinių, tautinių grupių įvairovei.
XVIII tarptautinio Th.Manno festivalio „Šimtmečio vasara“