Uostamiesčio Parodų rūmuose – dvi parodos ir šventinės nuotaikos

Jubiliejui dedikuoti kūriniai

Anot LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkės ir abiejų parodų kuratorės Neringos Poškutės-Jukumienės, „Vakarų vėjai“ jau tapo reiškiniu, neatsiejamu nuo diskursų, analizuojančių, kas Lietuvoje yra centre, o kas periferijoje. Daugelis nustemba sužinoję, kad Klaipėda yra seniausias Lietuvos miestas, senesnis net už sostinę (770 > 700). Šiemetė LDS Klaipėdos skyriaus menininkų paroda „Vakarų vėjai 2022“ vyks jau devintąjį kartą. Tai – svarbus įvykis Klaipėdos dailininkų bendruomenei. Parodos tema – Klaipėdos įkūrimo 770 metų sukaktis ir jubiliejų kultūra. Todėl simboliškai ji pavadinta gimtadieniu.

Parodoje „Vakarų vėjai 2022: gimtadienis“, įkurdintoje Parodų rūmų pirmajame aukšte, pristatomi Klaipėdos miesto jubiliejui dedikuoti kūriniai. „Dedikãcija (lot. dedicatio – paskyrimas) čia – ne tik autorinis kūrinys, – teigė parodos rengėjai. – Gal net svarbiau, kad jam suteikiamas simbolinis krūvis, kai kūrinys tampa atminimo ženklu, įamžinančiu ir (ar) pabrėžiančiu autoriaus indėlį, įprasminant svarbius istorinius įvykius, kartu ir mūsų visų tapatumą. Kai mąstome apie miesto gimtadienį, uostamiestį suvokiame kaip gyvą organizmą, turintį gyvenimo pradžią, brandos periodą, renesansą ir ateities vizijas. Todėl įdomu pasižiūrėti, kaip žadinant atmintį veikia vizualieji menai ir ar jubiliejams, svarbioms sukaktims sukurti kūriniai neužmirštami šventėms praūžus.“

Šioje parodoje dalyvauja Algirdas Bosas, Antanas Garjonas, Augustė Santockytė, Aurimas Anusas, Aušra Mačiulaitienė, Daiva Dašenkovienė, Dalia Skridailaitė, Danas Andriulionis, Danius Drulys, Ernestas Žvaigždinas, Daiva Ložytė, Jolanta Vitkutė, Juozas Vosylius, Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, N.Poškutė-Jukumienė, Petras Baronas, Saulė Želnytė, Simas Žaltauskas, Toma Šlimaitė-Bubelienė, Virginijus Viningas, Zita Inčirauskienė, Romualdas Inčirauskas, Isroildžonas Baroti’s, Henrikas Šurkus ir Žydrūnė Kriūkaitė-Juciuvienė.

Siekiama atverti platesnį meno istorijos kontekstą, apimantį jau ne tik Klaipėdos ar visos šalies, bet ir pasaulio meno diskursus.

Jubiliejus švenčiančiųjų darbai

Miesto kūną sudaro ne tik pastatai, gatvės ir parkai. Visų pirma ir ne mažiau svarbu – jame gyvenantys ir kuriantys, miesto vardą garsinantys žmonės. Šių menininkų jubiliejai – jų asmeninės šventės, kurios taip pat yra ir miestiečių tradicijų dalis. Todėl šios Klaipėdai taip pat reikšmingos sukaktys palieka gana ryškų įspaudą jos istorijoje. Paroda „Klaipėdos dailės muziejus“, eksponuojama Parodų rūmų antrajame aukšte, yra būtent apie tai. Ji skiriama miesto 770-ojo jubiliejaus metu užgimstančiam Klaipėdos dailės muziejui – paroda sudaryta iš šiemet garbingus jubiliejus švenčiančių menininkų darbų. Kaip dera muziejui, čia pristatomi daugiau ar mažiau žinomų korifėjų – Edvardo Malinausko, Sauliaus Bertulio, Vytauto Antano Jakščio, Kęstučio Balčikonio, Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, Arūno Sakalausko ir Felicijos Kačenauskaitės-Pinkevičienės – kūriniai.

„Nors Klaipėdos dailės palikimas yra neatsiejamas nuo uostamiesčio kultūrinio identiteto, o jo išsaugojimo koncepcija ir veiksmų programa buvo suformuota dar 2016 m., realių veiksmų vis dar nesiimta. Paroda „Klaipėdos dailės muziejus“ – ryškus priminimas visuomenei, miesto vadovams ir politikams, išreiškiantis tebeegzistuojantį ir kasmet vis didėjantį tokio muziejaus poreikį. Parodos eksponatai – ne tik žymių Klaipėdos menininkų kūriniai, bet ir kūrybinių dirbtuvių artefaktai, kuriuos į improvizuotas menininko dirbtuves-instaliaciją sujungė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai ir alumnai. Jaunieji menininkai, prisiliesdami prie vyresnių kolegų įrankių, kūrybinių procesų dalyvių ir savotiškų kaltininkų, simboliškai užmezga kartų kontaktą ir pradeda dialogą apie tai, ką reiškia būti kūrėju, kaip idėjos pavirsta kūnu ir panašiai“, – apie parodą kalbėjo jos kuratorė N.Poškutė-Jukumienė.

Ir lietuvių tapybos grandas

„Klaipėdos dailės muziejuje“ – ir lietuvių tapybos grando Augustino Savicko kūriniai (iš Edmundo Kolakausko kolekcijos). A.Savickas gimė 1919 m. Kopenhagoje, mirė 2012 m. Vilniuje. Nuo 1949 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1951–1972 m. ir 1985–1993 m. dėstė Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija); profesorius (1985 m.). 1973–1979 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. Pasak menotyrininko A.Andriuškevičiaus, „dailininko tapybos pasaulis liūdnokas; drauge jis – su transcendencijos atspalviu; tačiau jame įmanomos akibrokštiškos akcijos. (...) Ir to liūdnumo priežastis paprasta – autoriaus kontempliuojama žmogaus gyvenimo drama“. Pas šį lietuvių meno klasiką tapybos paslapčių mokėsi ne vienas Klaipėdos dailininkas. Pasak organizatorių, parodoje per A.Savicko tapybos ekspoziciją siekiama atverti platesnį meno istorijos kontekstą, apimantį jau ne tik Klaipėdos ar visos šalies, bet ir pasaulio meno diskursus.

Parodos veiks iki rugpjūčio 14 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.