Vasaros knygyno Nidoje lentynos nukrautos beveik visų Lietuvos leidyklų knygomis

Šiais metais leidykla „Kitos knygos“ sumanė įkurti Nidoje Vasaros knygyną. Nors iš pradžių leidyklos bičiuliai į šį sumanymą žiūrėjo truputį skeptiškai, knygų išalkę poilsiautojai greitai įrodė, kad tokios vietos iš tiesų reikėjo. Šio straipsnio autorė knygyne, apie kurį pavydžiai kalba Vilniuje sutinkami knygininkai ir rašytojai, apsilankys, pristatys knygą bei išragaus toje pačioje vietoje veikiančio baro kokteilių tik liepą, kai šis straipsnis jau bus išėjęs, tad teko užduoti Vasaros knygyno komandai dešimtis įvairiausių klausimų. Savo atsakymus jie sudėjo į laišką (beveik iš butelio jūroje).

 

 

„Vieną pirmųjų knygyno Nidoje dienų atėjo maloni pora. Aptarėme knygas, jie atėjo pasirinkti atostogoms skaitymo. Iškart pasičiupo „Apie ungurius ir žmones“, sako, tiek daug kalbama apie šią knygą, kad labai panoro skaityti. Apsuko dar kelis ratus ir grįžo su „Auksine šventykla“: „Pagalvojau, kad nei man tie unguriai – ar bendrai gyvūnai – įdomūs, nei aš noriu apie tai dabar skaityti, bet štai kokia reklamos galia. Gerai, kad sustojau ir pagalvojau, ką iš tiesų noriu skaityti.“

O pati pirmoji knygyno klientė atsirado dar tada, kai apie jo atidarymą niekur nebuvo skelbta. Skambina vieną rytą ponia Birutė ir klausia, ar būdama Vilniuje gali nupirkti dovanų kortelę Nidoje vasarą atostogausiantiems savo vaikams ir anūkams. Jie ja karantino metu labai rūpinosi, už tai dabar Birutė norėtų atsidėkoti. Apie knygyno idėją sužinojo paskambinusi į Neringos turizmo centrą, ten dirbantiems jau buvome pasakoję, kad atsidarysime.

Nors Nida pastaraisiais metais keičiasi, ten atvyksta įvairi publika, tačiau didžioji dauguma Neringą renkasi ilsėtis ir semtis kultūros. Tai labai jaučiasi knygyne ir iš to, ką perka žmonės.

Knygynas Nidoje kadaise veikė, tačiau prieš porą metų užsidarė. Dar pernai socialiniuose tinkluose pamatėme pažįstamos įrašą, kad kokia čia neteisybė, kad Nidoje tik „Maximoje“ kelios knygos į krūvą sumestos. Šiemet karantino metu galutinai paaiškėjo, kad knygyno Nidoje tikrai reikia, nes juk daug lietuvių būtent Baltijos pajūryje leis atostogas.

Štai tokie tie Neringos poilsiautojai. Knygyną Nidoje atidarius birželio 13 d., kasdien susiduriame su labai intelektualiais, smalsiais, knygas išmanančiais skaitytojais. Nors Nida pastaraisiais metais keičiasi, ten atvyksta įvairios publikos, tačiau didžioji dauguma Neringą renkasi ilsėtis ir semtis kultūros. Tai labai jaučiasi knygyne ir iš to, ką perka žmonės.

Knygyną atidarėme su 1 700 egzempliorių 600 skirtingų pavadinimų knygų. Nors tikėjomės, kad žmonės skaitys geras knygas, bet pasidavėme ir stereotipams, kad prie jūros norisi lengvų meilės romanų ar detektyvų. Turime ir tokių, tačiau labai greitai jie atsidūrė kampinėje lentynoje, niekas jų neieško.

Taigi Vasaros knygyne Nidoje poilsiautojai ir vietiniai perka kokybiškas knygas. Nustebino, kiek daug jau per pirmąją savaitę pardavėme portugalų rašytojo Fernando Pessoa „Nerimo knygų“ ar skandinavų Kim Leine’s istorinio romano „Amžinybės fjordo pranašai“. Aktyviai vartomos – ir perkamos – knygos poezijos, filosofijos lentynose.

Visumoje karaliauja knygos, „apie kurias girdėjau, bet neprisiruošiau perskaityti, tai va, dabar, per atostogas pabandysiu“. Atostogos – toks metas, kai norisi sulėtinti tempą ir pasivyti gyvenimą.

Nors knygyną inicijavo leidykla „Kitos knygos“, Vasaros knygyno lentynos nukrautos beveik visų Lietuvos leidyklų knygomis. Ir dar Vilniaus knygynas „Eureka!“ yra atrinkęs angliškų knygų, kurios Nidoje labai populiarios.

Toks knygynas gali veikti tik kurorte kaip Nida, nes čia gali pajausti visos Lietuvos pulsą. Pasikalbėti apie knygas ateina žmonės iš Biržų, Alytaus, Skuodo. Dažnas pasiguodžia, kad nebėra tikrų knygynų, kuriuose dirbtų literatūrą išmanantys žmonės, o knygos neskęstų kanceliarijos ir niekučių dovanoms jūroje. Vasaros knygyne negroja muzika, nėra čia nieko kito, išskyrus knygas.

Vasaros knygynas įsikūręs viešbučio „Jūratė“ verandoje. Ši lokacija jau suteikia romantikos – ne tik todėl, kad pro langus matosi tyvuliuojančios marios. Viešbutis „Jūratė“ veikė jau prieš keletą šimtmečių kaip pašto užeiga, vėliau, maždaug nuo 1807 m., „Karalienės Luizos“ pavadinimu. Pasakojama, kad gelbėdamasi nuo prancūzų armijos persekiojimo  vieną 1807 m. sausio naktį čia buvo apsistojusi Prūsijos karalienė Luiza. Išvargusi ir prislėgta dėl kraštą užgriuvusios nelaimės (Napoleono armija triuškino Prūsijos kariuomenę) karalienė užeigos namų langelyje paliko deimantiniu žiedu įrėžusi Johanno Wolfgango Goethe‘s eiles: „Tik tas Dangaus galią žinos, kas ašarom laistė duonelę.“ Žinoma, knygyne yra J.W.Goethe‘s kūrinių, ir Thomo Manno, kadaise vasarojusio Nidoje.

Toje pačioje verandoje, šalia knygyno, yra įsikūręs ir Knygų baras. Čia vyną pilsto ir kavą verda poetas Mantas Balakauskas, o dažną vakarą vyksta literatūriniai renginiai. Į juos poilsiautojai noriai renkasi, ypač jei oras prastas.“


Šiame straipsnyje: Vasaros knygynasNida370

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nidoje parduodama viskas,

Nidoje parduodama viskas, portretas
net ir knygos ...

...,kava,,VYNAS ir KNYGOS vienoje VIETOJE yra NUOSTABU...

...,kava,,VYNAS ir KNYGOS vienoje VIETOJE yra NUOSTABU... portretas
TASKAS
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių