VII Klaipėdos knygų mugės veidas – B. Šarka (interviu)

Ketvirtadienį prasidėjusios VII Klaipėdos knygų mugės veidu tapo uostamiesčio menininkas, Gliukų teatro įkūrėjas, režisierius ir aktorius Benas Šarka. Mugės metu jis pristato instaliaciją bibliotekos kieme esančioje Antrojo pasaulinio karo slėptuvėje. Ši vieta žiūrovams atverta pirmą kartą.

Kūryba – neapčiuopiama

– Kuri meno rūšis – teatras, kinas, literatūra, muzika – jums, Benai, daro didžiausią įtaką?

– Pirmiausia aš nesuprantu žodžio „menas“. Aš suprantu, kas yra kūryba, nes po ja slepiasi daug. Menas apima ir šiukšles, o kūryba, kaip ir mąstymas, yra neapčiuopiama. Vidumi jaučiu, kad didžiausią įtaką žmogui turi tik muzika. Todėl, kad tai – kūrėjo kalba.

– Kaip manote, ar knyga gali pakeisti žmogaus gyvenimą, likimą?

– Mes patys esame knyga, į kurią nuo gimimo visi garsai, kvapai, viskas, ką matome, gulasi į daugybę puslapių. Knyga turi didelę galią ir yra didesnis ginklas nei kardas. Pavyzdžiui, budizmo mokymas į Tibetą pakliuvo tik šešių eilučių pavidalu ir tose šešiose vardža eilutėse telpa viskas, ką jaučiu nuo gimimo, viskas. Kaip toje sėklytėje – užkoduota visa informacija.

– Kokia buvo pirmoji jūsų perskaityta knyga ir kokį įspūdį paliko?

– Pavadinimo nepamenu, bet tai buvo knyga apie indėniuką, istorija apie žmogaus ir gyvūnų santykius, apie tikrąsias vertybes. Tai vienintelė knyga, kurią atsimenu iš vaikystės, dabar tokių knygų nėra.

Kaip šešiakampė žvaigždė

– Kokia mėgstamiausia jūsų knyga?

– Nėra vienos mėgstamiausios knygos, jos visos – kaip šešiakampė žvaigždė, susijungianti į visumą. Išskirčiau kelias: Miguelio de Cervanteso „Don Kichotą“, Fiodoro Dostojevskio „Idiotą“, filosofo Laozi tekstų pirmąjį leidimą senąja kinų kalba. Kinai dabar nebesupranta savo senosios kalbos, sako: „Oi, čia sunku, nesuprantu.“ Nesupranta, nes tai yra kūryba, ten parašyti žodžiai su užslėpta mintimi, kitomis prasmėmis, kurios nebeįveikiamos šiuolaikiniams žmonėms.

– Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti?

– Rekomenduok nerekomendavęs... Gali rekomenduoti, bet vis tiek knygos neatsivers.

– Šiuolaikiniai žmonės gal mažiau skaito?

– Visais laikais buvo tokių, kurie tarytum moka skaityti, bet žiūri televizorių. Juos galima priskirti prie mažaraščių. Seniau raštas buvo išrinktųjų, nes perskaitęs daug dalykų negalėdavai suprasti. Yra tokių, kurie skaito knygas nesustodami. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Mane knyga turi „užkabinti“, tokią galiu ir iki ryto skaityti, kitkas tampa nebesvarbu.

Patikrinimas ir pasitikrinimas

– Ar skaitote knygas po kelis kartus? Jei taip, ar skaitydamas atrandate kažką naujo?

– Taip, kai kurias skaitau ne po kartą. Kas metai ar keleri grįžtu skaityti M. de Cervanteso „Don Kichotą“ arba F.Dostojevskio romanus. Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“ esu skaitęs jau penkis kartus, paskutinį sykį prieš dešimt metų. Skaitydamas knygas negalvoju, ar atrandu kažką naujo, tai labiau patikrinimas ir pasitikrinimas. Panašiai, kaip žiūrint kai kuriuos filmus – juos gali žiūrėti dar ir dar, ir dar.

– O kaip atsirenkate kūrinius savo pasirodymams?

– Yra viena tokia istorija, kuri sunkiai suprantama ir atspinti man teatrą. Tai nei pasaka, nei mitinis lygmuo. Gyvena tėvas, mama ir trys sūnūs. Pirmąjį vaiką visko moko, jį ruošia, perduoda visas turimas žinias. Antrajam vaikui mažiau žinių kliūna, jis – atsarginis variantas, jei kas nutiktų pirmajam sūnui. Trečiajam vaikui nieko nebelieka, jis paliktas likimo valiai ir daug ko nežino, tačiau, kai jam pasako – nueik nežinia kur ir paimk nežinia ką, jis jaučia, kaip tai pasiekti, o vyresni du broliai nežino.

Nei svarbu, nei nesvarbu

– Ar šiuolaikiniai rašytojai turi eiti „prieš srovę“?

– Viskas pagauna srovę, kad nuneštų. Laozi mokėsi kardo valdymo meno, bet niekada jo neištraukė, nepanaudojo. Jis visko pasiekė neveikimu. Dabar visur skelbiama – būk energingas, inovatyvus, priešinkis, eik prieš gamtą – visi nori kovoti, dėl to ir menas – tas pats karas, dėl to tiek daug visko.

– Ar yra šiuolaikinių autorių, kurie jums patinka?

– Nežinau, kas yra šis laikas. Yra knygų, kurių neskaitei, todėl jos tau ir neegzistuoja. Tai nereiškia, kad perskaitęs daugiau sužinosi, tai yra įklimpimas kaip vartotojui.

Yra knygų, kurių neskaitei, todėl jos tau ir neegzistuoja.

– Klaipėdos knygų mugei sukūrėte instaliaciją Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvėje...

– Nelabai mėgstu vartoti žodį „instaliacija“. Aš instaliaciją nuo vaikystės suprantu kaip šviesos, šildymo prietaisų įvedimą, įrengimą, na, kai elektrikai ateina elektros privesti, prijungti.

– Kokią pagrindinę žinutę norite perduoti knygų mugės lankytojams?

– Tai nėra nei svarbu, nei nesvarbu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
"Kikas" vadinosi ta knygelė apie indėniuką. Nežinau kodėl Benas yra Klaipėdos kultūros ir šios mugės veidas. Tiksliau, žinau: todėl, kad kitų veidų nėra. O apie tai siūlyčiau ir pagalvoti. Gero tūso.

klp

klp portretas
Įdomios pašnekovo mintys, su potekste. Beveik ezoterikas :) Toks ir yra menas - pažadinti žmoguje miegančias energijas, kad žmogus atgimtų antrą kartą. Išlikimas tikėtinas pastariesiems. Net keista, kad dar atsiranda tokių žmonių: maniau, negimė. Maloniai klydau.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių