Į naujuosius metus Klaipėdos uostas įžengė su naujomis viltimis. Apie tai, ko tikimasi iš 2014-ųjų, papasakojo uosto kompanijų ir jūrinio komplekso atstovai.

Miestas turi kvepėti žuvimis

Valerijonas Bernotas
Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas

Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija yra sudaryta iš geriausių Klaipėdos miesto tarybos narių. Savo darbu siekiame, kad Klaipėda būtų Lietuvoje išskirtiniu jūriniu miestu, jame kvepėtų žuvimis. 2013-aisiais  daug dėmesio skyrėme spręsti žuvininkystės reikalus, kad Klaipėdoje būtų prekiaujama šviežiomis žuvimis. Pavyko tai padaryti. Metams baigiantis dėl Pilies tilto remonto teko koreguoti prekybos žuvimis prie Danės krantinės vietą. Tikiuosi, kad viskas bus sėkmingai išspręsta.

Didelė problema tai, kad įstrigo Klaipėdos jachtklubo rekonstrukcija Smiltynėje. Tam reikalui daug dėmesio teks skirti 2014-aisiais.

Apskritai jūrinių reikalų sprendimai Klaipėdos mieste juda pakankamai gerai. Mūsų komisija nemažai prisidėjo, kad į Danės upę vėl sugrįžo Klaipėdos puošmena "Meridianas". Teigiamai vertinu tai, kad prie savivaldybės tarybos veikia Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Pagal jos siūlymą 2014 metais bus pradėti teikti "Albatroso" apdovanojimai, skatinantys kultūrinį pakilimą jūrinėje srityje.

Teigiamai vertinu Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės darbą. Pats esu šios grupės tarybos narys. Per Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę vykdomi projektai – reikšmingi Klaipėdos miestui.

Suplanuotos didelės investicijos

Vaidotas Šileika
Bendrovės "Klaipėdos konteinerių terminalas" generalinis direktorius:

Mūsų bendrovei 2013-ieji buvo neblogi. Išsiplėtė mūsų kraunamų krovinių nomenklatūra. Pasiekėme rekordinę krovą, kuri net 10 proc. didesnė nei 2012-aisiais. Baigta statyti 143a krantinė, kuri gerokai išplės mūsų bendrovės veiklos galimybes. 2014-ieji bus investicijų metai. Preliminariai jos sieks apie 30 mln. litų. Planuojame įsigyti naują STS kraną, kurio kaina – per 20 mln. litų. Taip pat investuosime į mažesnę krovos techniką. Viską įvertinus, 2014 metais mūsų bendrovės konteinerių krovos galimybes padidins iki 600 tūkst. TEU. 

Planuojame įsirengti ir konteinerių remonto mechanines dirbtuves. Jei nesikeis konteinerių krovos rinka, 2014-iesiems vėl planuojame rekordinę krovą.

Statys naujus laivus

Arnoldas Šileika
Bendrovės "Vakarų laivų gamykla" generalinis direktorius

2013-ieji mūsų bendrovei buvo žymiai geresni nei prieš tai buvę metai. Į 2014-uosius žvelgiame su dar didesniu optimizmu. Mums vilčių ir užsakymų suteiks Europos Sąjungos direktyvos dėl sugriežtėjusių reikalavimų taršai iš laivų. Dirbame ties tais projektais. Pakankamai neblogai susidėliojo mūsų tiek laivų remonto, tiek laivų statybos programos.

2013-aisiais "iki rakto" statėme tris laivus. Dalis darbų persikelia ir į 2014-uosius. Pradėsime ir naujus projektus. Tai žuvų šėryklų kompleksų, kuriems rinka yra pakankamai palanki, statyba. Kitas projektas susijęs su žemsiurbių statybomis.

Pakankamai gerai susidėliojo metalų konstrukcijų gamybos užsakymai. Visiems 2014 metams jų turime. Toliau bendradarbiausime su savo klientais statydami atskirus laivų segmentus.

Turėsime ir naujų klientų. Pakankamai optimistiškai į 2014-uosius žvelgiu ir dėl bendrovėje atliktos sąnaudų optimizavimo programos. 

Atidarys naują sandėlį

Audrius Pauža
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius

2013 metai mums buvo sudėtingi. Tačiau bendrai juos vertinu teigiamai. Pakliuvome į konfliktų rezginį tarp mūsų kliento Baltarusijos trąšų gamintojo "Belaruskalij" ir Rusijos kompanijos "Uralkalij". Tikimės, kad 2014 metais tie reikalai išsispręs ir sulauksime daugiau baltarusiškų trąšų.

2014 metais, veikiausiai balandį, pradėsime eksploatuoti naują 100 tūkst. tonų talpos birių trąšų sandėlį. Teigiamai vertinu KLASCO valdybos ir administracijos požiūrį į naujas krovos technologijas, investicinius sprendimus. Turime pasitvirtinę artimiausių trejų metų investicijų planą ir jo laikomės.

2014 metais tikimės įgyvendinti valdybos iškeltus uždavinius. Galiu pasidžiaugti, kad 2013-aisiais ištesėjome visus pažadus darbuotojams. Baigiantis metams, visiems darbuotojams sumokėjome 14-ąjį atlyginimą. Darbuotojų gerovė, investicijos, saugi ir efektyvi krova bus mūsų prioritetai ir 2014 metais. 

Sulauks didesnių laivų

Rimantas Juška
Laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius

2013-ieji išskirtiniai metai tuo, kad vykdėme didžiules statybas. Rengiamės naujam kokybiškam krovos šuoliui buvusio žvejybos uosto teritorijoje. Šilti lapkritis ir gruodis leido gerokai pasistūmėti ir šalinti tą atsilikimą kuris buvo prieš tai susidaręs. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pradėjęs vadovauti Arvydas Vaitkus išjudino "Klaipėdos Smeltei" ypač svarbius projektus. Atverta didžiulė perspektyva judėti į priekį.

2014 metais tikimės kokybinio šuolio. Planuojame, kad balandį pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje atplauks ilgesnis nei 300 metrų konteinerinis laivas. Ateityje tokie laivai bus vis dažnesni ir dažnesni.

Dėl vykdytų statybų 2013 metais krovėme palyginti nedaug 135 tūkst. TEU konteinerių. Šiais metais esame numatę krauti apie 230 tūkst. TEU. Vėliau krovą didinsime dar ryžtingiau. Mūsų savininkai oficialiai yra paskelbę, kad per keletą metų, po to, kai bus atidarytas dabar statomas konteinerių paskirstymo centras "Klaipėdos Smeltės" krova išaugs iki vieno mln. TEU per metus.  

Vyks brangūs pertvarkymai

Jonas Nazarovas
Kompanijos "DFDS Seaways" vykdantysis direktorius

2013-ieji ypatingai niekuo neišsiskyrė. Uždarius liniją į Vokietijos Zasnico uostą, jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis sumažėjo nežymiai.

Į 2014 metus žvelgiame truputį su nerimu. Dviejuose keltuose esame numatę įrenginėti sudeginti mazuto išmetamų dūmų sieros gaudykles. Tai pakankamai brangūs ir laiko reikalaujantys laivų pertvarkymai. Ne visuose naudojamuose keltuose įmanoma įrengti tokias sieros gaudykles. Ieškosime išeičių, kaip pasitikti 2015-uosius, kad atitiktume sudegusio kuro išmetalų europinius reikalavimus. Galbūt atsiras naujų laivų, bet jiems švartuoti teks pritaikyti krantines.

Atidarys naują terminalą

Benediktas Petrauskas
bendrovės "Centrinis Klaipėdos terminalas" (CKT) generalinis direktorius

2013-ieji mums buvo išskirtiniai. Nevykdėme krovos veiklos, statėme naują keleivių ir krovinių terminalą. Pakeitėme bendrovės pavadinimą – vietoje ilgo pavadinimo „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“, nusprendėme vadintis „Centriniu Klaipėdos terminalu“. Esame uosto centre. Be to, toks pavadinimas vienodai trumpinamas tiek lietuviškai, tiek angliškai – nebeliks painiavos.

Statydami naują keleivių ir krovinių terminalą, aplankėme daugybę terminalų kituose uostuose. Stengėmės perimti patirtį, kad nepadarytume klaidų. Daug jėgų išeikvojome, kad Minijos gatvėje būtų įrengta sankryža – įvaža į mūsų terminalą. Ji bus pastatyta 2015 metais. Tačiau sutarėme apie laikiną įvažą iš Dubysos gatvės.
Pirmąjį laivą prie naujojo terminalo krantinės planuojame priimti 2014 metų sausio pabaigoje ar vasario pradžioje.

Uosto plėtra negali sustoti

Aloyzas Kuzmarskis
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius

2013-ieji mums buvo išskirtiniai metai. Uosto direkcija pastatė naują pirsą. Galime priimti "Panamax" ir "Post Panamax" laivus. Pradėjo veikti žemės ūkio produktų paskirstymo centras.

Ypač intensyvus buvo paskutinysis 2013 metų ketvirtis.

2014 metais toliau tęsime pradėtą darbą. Sieksime ne tik išlaikyti, bet ir padidinti krovinių srautą. Laukiame ir naujų krovinių. Tikimės, kad Uosto direkcija išgilins vietas prie krantinių iki maksimaliai leidžiamo gylio. Užbaigus vieną investicijų etapą, 2014-aisiais laukia kitas. Plėsime sandėlių ūkį, modernizuosime krovos techniką, investuosime į geležinkelių plėtrą. Uosto krovos veikla yra tokia, kad negalima sustoti investuoti.