Šimtmečio laidotuvės

Šie metai visoje šalyje buvo paskelbti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečio metais.

Juos vainikavo sukilimo organizatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų perlaidojimas Klaipėdoje.

Kažkada turėjusių vilties atgulti būtent čia šių nusipelniusių žmonių palaikai galiausiai palaidoti greta jų kovos draugų Klaipėdos skulptūrų parke, buvusiose Senosiose miesto kapinėse.

Į perlaidojimo ceremoniją specialiai tam iš JAV atskrido ir velionių artimieji – J. ir R. Budrių anūkai bei proanūkiai, taip pat R. Budrienės dukterėčios.

Į Lietuvą buvo atgabenta tik pusė pelenų. Nusprendus J. ir R. Budrius perlaidoti Klaipėdoje, Amerikoje palaikai buvo iškasti ir kremuoti.

Dalis jų atgabenta į Lietuvą, likusieji palaidoti ankstesnėje kapavietėje Čikagoje, Tautinėse lietuvių kapinėse.

Tokia buvo J. ir R. Budrių artimųjų valia.

Įvykis: Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmetį vainikavo sukilimo organizatoriaus, diplomato J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikų perlaidojimas Klaipėdoje. / Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Savivaldos rinkimų staigmenos

Politiniame Klaipėdos gyvenime po pavasario savivaldos rinkimų įvyko kardinalios permainos.

Po vienuolikos metų Klaipėdos mero poste ilgametis uostamiesčio vadovas, liberalių pažiūrų Vytautas Grubliauskas, kuris netikėtai tapo Socialdemokratų partijos nariu, rinkėjų valia mero rinkimuose liko penktas.

O dėl mero posto antrajame ture varžėsi konservatorius, Seimo narys Audrius Petrošius ir politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis Arvydas Vaitkus, kuris antrame ture nugalėjo savo konkurentą.

Daugiausia mandatų naujojoje uostamiesčio taryboje gavo politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ – net aštuonis.

Septynis mandatus į Klaipėdos tarybą laimėjo partija „Laisvė ir teisingumas“, kurio lyderis Remigijus Žemaitaitis, išrinktas pirmuoju sąrašo numeriu, nusprendė parlamentaro kėdės nekeisti į miesto tarybos nario vietą.

Septynis mandatus naujojoje taryboje laimėjo ir Klaipėdos konservatoriai, uostamiesčio liberalai iškovojo tris mandatus.

Po tris mandatus atiteko „valstiečiams“ ir socialdemokratams.

Į valdančiąją koaliciją susivienijo politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai, „valstiečiai“ ir socialdemokratai.

Po ilgų metų dominavimo Klaipėdos savivaldoje konservatoriai ir liberalai susitelkė į opoziciją.

Arvydas Vaitkus / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Darbus vainikavo pabaigtuvės

Didžiausias pastarųjų metų savivaldybės įgyvendinamas susisiekimo infrastruktūros projektas tebėra Baltijos pr. žiedinės sankryžos su Šilutės ir Vilniaus pl. rekonstrukcija ir estakados statyba, kuria eismas paleistas šių metų spalį.

Įvertinus technologines pertraukas bei suplanuotą II darbų etapą, numatoma, kad visi darbai turėtų būti baigti 2024 m. pirmą pusmetį.

Klaipėdos mero A. Vaitkaus teigimu, šiemet mieste įrengta 500 vietų automobiliams.

Dangėje pradėjo kursuoti vadinamasis vandens autobusas, o miesto gatvėmis – nauji elektriniai autobusai.

Perreguliuoti šviesoforų ciklai, atlikta analizė ir inicijuotas procesas dėl žaliųjų rodyklių grąžinimo, planuojamas išmaniųjų sistemų diegimas.

Imtasi iniciatyvos senamiesčio atgaivinimui – paskirtas finansavimas pastatų fasadams remontuoti.

Klaipėdiečiai pirmieji iš visų didmiesčių sukūrė sveikatos centrą, kuris, tikimasi, turėtų padidinti paslaugų prieinamumą ir atverti kelius gauti ES finansavimą Klaipėdos miesto poliklinikos renovacijai.

Baigtas Malūno parko sutvarkymas, Sakurų parko įrengimas, Skulptūrų parko rekonstrukcija, apgyvendintas naujai pastatytas socialinis būstas Rambyno gatvėje, naujuose namuose įsikūrė 40 šeimų.

Pokyčiai: politiniame Klaipėdos gyvenime po pavasario savivaldos rinkimų įvyko kardinalios permainos – į miesto tarybą išrinkta daug naujokų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gruodžio pradžioje Debreceno gatvės daugiabučių namų kvartale pašventinta Švento Brunono Kverfurtiečio bažnyčia.

„2023 metams einant į pabaigą, būsiu atviras – paskutiniai aštuoni mėnesiai buvo nelengvi, bet visa tai, ką dariau, nuoširdžiai buvo skirta kiekvienam klaipėdiečiui. Per trumpą laikotarpį įgyvendinti visų planų nepavyksta, tačiau suplanuotų projektų peržiūra jau duoda rezultatus“, – priešpaskutinę metų dieną savo feisbuko paskyroje įrašė Klaipėdos meras A. Vaitkus.

Būsiu atviras – paskutiniai aštuoni mėnesiai buvo nelengvi, bet visa tai, ką dariau, nuoširdžiai buvo skirta kiekvienam klaipėdiečiui.

Dėmesio verti įvykiai

Ši vasara Klaipėdoje buvo gausi išskirtinių renginių. Prieš Jūros šventę keturias dienas miestą budino tarptautinis gatvės teatro festivalis „Šermukšnis“, vykstantis kas dvejus metus.

Vien vėjo siūbuojamų pusnuogių lėlių instaliacija Atgimimo aikštėje, sukėlusi nemenką ažiotažą, išviliojo į miestą žiūrovus, kurie ir neplanavo apsilankyti gatvės spektakliuose.

Renginio organizatoriai drąsiai konstatavo – meninė provokacija pavyko.

Žiūrovai galėjo pamatyti per 30 įvairiausių pasirodymų, kuriuose ir jie patys tapdavo tų spektaklių dalimi.

Reginys: po Jūros šventės per miestą gabentas lig šiol neregėto dydžio Lietuvos istorijoje krovinys – Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai skirtas beveik 100 m ilgio reaktorius. / G. Butkienės nuotr.

Po to trankiai atšvęsta 89-oji Jūros šventė, kurioje žmonės galėjo gėrėtis Lietuvos oro balionų čempionato dalyvių skrydžiais ir dar beveik 100 nemokamų renginių, šį kartą švęsti kvietusių šūkiu – „Vakarų potyriams“.

Praėjus kelioms savaitėms, Klaipėdos uosto laivybos kanale vyko „F2“ vandens formulių pasaulio čempionato finalas.

Tai išskirtinis sporto renginys, kurio uostamiestyje lig tol dar nebuvo.

Lenktynės: šiais metais pirmąkart Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje surengtos pasaulinės greitaeigių katerių lenktynės „F2“. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Ne mažesnio dėmesio sulaukė ir istorinio krovinio gabenimas miesto gatvėmis iš Klaipėdos uosto.

Beveik Jūros šventė – taip juokavo daugybė klaipėdiečių, rugpjūčio naktį susirinkusių paspoksoti, kaip per miestą gabenamas lig šiol neregėto dydžio krovinys – Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai skirtas beveik 100 m ilgio reaktorius, kurį vežė 88 ašių tralas su šimtais ratų.

Skaudžios miesto netektys

2023-ieji Klaipėdai atnešė ir skaudžių praradimų.

Mirtis pasiglemžė ne tik garbaus amžiaus nusipelniusių asmenų, bet ir jaunų, visų darbų nespėjusių nuveikti žmonių.

Vasario 26-ąją, eidamas 87 m., po sunkios ligos mirė ekonomistas, prozininkas ir eseistas, vadintas Mažosios Lietuvos metraštininku, Rokas Flick.

Projektas: didžiausias pastarųjų metų savivaldybės įgyvendinamas susisiekimo infrastruktūros projektas – Baltijos pr. žiedinės sankryžos su Šilutės ir Vilniaus pl. rekonstrukcija ir estakados statyba, kuria eismas paleistas dar šį rudenį. / Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Kovo 22 d. amžinybėn iškeliavo 87-uosius gyvenimo metus ėjusi skulptorė Violeta Skirgailaitė, viena iš A. Brako vaikų dailės mokyklos įkūrėjų.

Balandžio 18 d., eidamas 82-uosius savo gyvenimo metus, žemiškąją kelionę baigė Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos rezidentas kanauninkas Petras Merliūnas.

Balandžio 27 d. miesto sporto bendruomenę sukrėtė netikėta žinia apie 47-erių Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro trenerio, Lietuvos plaukimo sporto meistro, ilgamečio nacionalinės rinktinės nario, daugkartinio Lietuvos rekordininko ir čempiono Artiomo Zaicevo mirtį.

Gegužės 11-ąją mirė legendinis dienraščio „Klaipėda“ žurnalistas, buvęs redaktoriaus pavaduotojas, Klaipėdos futbolo komandos „Granitas“ žaidėjas bei treneris 75 metų Aldas Vabuolas.

Gegužės 19 d. staigi mirtis darbe pakirto 61-erių ilgametį E. Balsio menų gimnazijos, A. Brako dailės mokyklos ir Vydūno gimnazijos dailės mokytoją Evaldą Bernotą.

Gegužės 28 d., eidamas 76-uosius, mirė buvęs ilgametis bendrovės „Klaipėdos energija“ vadovas Vytautas Valutis.

Liepos 11 d. netikėtai šį pasaulį paliko biudžetinei įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovavęs 59 metų jūrų kapitonas Olegas Mariničius – buvęs politikas ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas.

Liepos 19-ąją anapilin iškeliavo buvusi Klaipėdos tarybos bei ilgametė Seimo narė 65-erių Irina Rozova.

Stichija: išskirtinis įvykis mieste buvo vasarą, kai po stiprios liūties Klaipėda tapo ne tik jūriniu, bet ir upių miestu tikrąja to žodžio prasme. / R. Sutkaus vaizdo įrašo stop kadras

Rugsėjo 4 d. mirė 71 m. dailininkas-dizaineris, tapytojas, tapybos kompozicijos pedagogas, vadintas lietuviškų mandalų kūrėju, Danas Andriulionis.

Rugsėjo 8 d. Klaipėdos universiteto ligoninė pasidalino liūdna žinia – mirė ilgametė ligoninės vyriausioji slaugytoja 83 metų Ona Mitalienė. Ji buvo viena ligoninės kūrėjų.

Rugsėjo 13 d., eidamas 85-uosius, šį pasaulį paliko teisininkas, Kovo 11-osios Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimavičius.

Rugsėjo 18 d. kovą su sunkia liga pralaimėjo ilgametis laikraščio „Vakarų ekspresas“ fotografas Kęstutis Maskolaitis. Jam buvo 64-eri.

Lapkričio 30 d. anapilin iškeliavo buvęs žinomas imtynininkas, treneris, sporto teisėjas ir sporto renginių organizatorius 91 metų Julius Malelė.

Gruodžio 23 d. mirė 89-erių gydytojas Romualdas Jurgutis, ilgą laiką dirbęs Respublikinėje Klaipėdos bei Klaipėdos jūrininkų ligoninėse, vadovavo Vidaus ligų ir Hematologijos skyriams, dirbo Terapinės klinikos vadovu.

Fiesta: šiemet gausiais renginiais pasižymėjo 89-oji Jūros šventė. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trumpa statistika:

Šiemet Klaipėdoje registruoti 1 570 gimę vaikai. 2022 m. mieste gimė 1 691 vaikas.

Šiemet iki gruodžio 29 d. mieste mirė 2 086 žmonės, 2022 m. per tą patį laiką mieste mirė 2 312 žmonės.

Šiemet mieste įregistruotos 1 094 santuokos, 2022 m. buvo įregistruota 1 241 santuoka.

Šiais metais Klaipėdoje santuoką nutraukė 497 poros, pernai išsiskyrė 502 poros.