90 metais i policija galėjo eiti tik išprotėjęs. Tais laikais mentas buvo idealistas arba policininkas susidėjęs su banditais. Daugelis buvo banditu parankinis. Jei sis žmogus ėjo jaunas, vadinasi buvo neabejingas kas vyksta gatvėse. Sėkmės būti žmogumi, ir su neprasilenkiančiomis klaidomis, ir su pergalėmis dėl teisingumo kitiems . Tokia turėtu būti policininko garbė. Gražaus užtarnauto poilsio ir sėkmes toliau būti tuo žmogumi, asmenybe, kuri „veža“ būti savimi, galima palinkėti šiam pareigūnui.

Keista- pagyriau Gintarą ir panaikino mano komentarą.