Aiškiaregių pranašystės policiją įtikina ne visada

Šiandien profesinę šventę minintys Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai narplioja sunkiausius nusikaltimus ir painiausias istorijas. Savo darbe jie naudojasi daugybe būdų, kai kurie jų – slapti. Itin daug neigiamų emocijų darbe patiriantys dingusių žmonių paieškos pareigūnai kartais priversti tikrinti net aiškiaregiais bei ekstrasensais prisistatančių asmenų versijas.

Pranašystės stebina

Šiuo metu ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos žmonės jaudinasi dėl 31 metų klaipėdiečio Evaldo Rusio likimo. Vyras spalio 17-osios naktį pačiame uostamiesčio centre išėjo iš vestuvių pokylio ir dingo.

Paskutinė vieta, kur jį užfiksavo vaizdo kameros, – dešinioji Dangės krantinė, jis ėjo link perkėlos. Atgal grįžtančio vaizdo kamerų įrašuose nesimato.

Sukūrę grupę socialiniuose tinkluose jo draugai bei artimieji ėmė dalintis paieškos detalėmis ir telkti savanorius.

Jau pirmosiomis paieškos dienomis pasipylė žmonių, kurie pažįsta "labai gerus" ekstrasensus, siūlymai kreiptis į aiškiaregius.

Vieni rašė, kad patiems yra tekę susidurti su ypatingų galių turinčiais žmonėmis ir kad jais nenusivylė, kiti teigė iš ekstrasensų išgirdę, jog kūno reikia ieškoti ten, kur upė įteka į jūrą, pamiršdami, kad Dangė įteka ne į Baltiją, o į Kuršių marias.

Nemaža grupė žmonių tvirtino, kad aiškiaregiai suras vaikiną be jokio vargo.

Buvo akivaizdu, kad kai kurie ekstrasensai nė nenumano, apie kokią vietą kalbama ir kaip išsidėsčiusi Klaipėda. Minėjo apgriuvusį pilką pastatą, kažkokį tamsų rūsį ar duobę, kalbėjo apie tai, kad ieškomo vaikino smegenys jau mirusios, bet kūnas gyvas.

Versijų buvo daug, o savanoriai ėmė svarstyti, kur uostamiestyje yra tokios vietos, ir suskubo į kitą Klaipėdos galą žvalgyti griaunamo kino studijos pastato, į Poilsio parką ar dar toliau.

Bereikalingos viltys

Klaipėdos miesto policijos komisariatui vadovaujantis Albinas Misevičius nelinkęs komentuoti tokių veiksmų. Jis kalba santūriai ir tikina neturintis teisės reguliuoti, ką ir kaip savanoriai turi daryti.

"Jeigu žmonės turi noro, tegu išnaudoja visas paieškos galimybes. Mes vadovaujamės instrukcijomis, tiriame pagal tam tikrą planą. Tiesa, bendraujame su artimaisiais, kiek galime, padedame jų rengiamose paieškose, bet pirmiausia metodiškai dirbame savo darbą", – kalbėjo A.Misevičius.

Pareigūnas tikino aiškiaregių versijų neketinantis tirti.

Jam pritaria ir 40 metų policijoje tarnavęs ir Asmenų paieškos skyriui vadovavęs Aleksandras Zbarazskis.

Visą gyvenimą policijoje dirbęs vyras prisipažino taip pat stebintis naujienas apie E.Rusio paiešką. Savo srities profesionalas turi spėjimų apie šio vaikino likimą ir kur realiausia būtų jį rasti, tačiau neketina niekam brukti šios nuomonės.

A.Zbarazskis tikino, kad reikėtų mąstyti logiškai, tada ir paieškos veiksmai bus efektyvesni.

Jis prisiminė, kad dažniausiai į aiškiaregius kreipdavosi ne pareigūnai, o dingusių žmonių artimieji.

"Keli tokie daugiau regintys asmenys ieškomų žmonių giminaičių prašymu buvo atvykę ir pas mus. Bet nieko gero iš jų neišgirsdavome. Dažniausiai jų aiškinimas būdavo nekonkretus, kažką veldavo, žodžių daug, bet nieko konkretaus. Faktiškai pagalbos iš jų nebūdavo jokios, o giminaičiams suteikdavo bereikalingų vilčių, o dar ir nemažus pinigus tai kainuodavo. Giminaičius galima suprasti, paprastai jie iš paskutinių jėgų laikosi įsikibę vilties, kad dingęs jų žmogus – gyvas. Tada net akys sublizga, kai išgirsta, kad ieškomasis dar yra gyvas, nors ir labai sužalotas", – prisiminė tarnybą A.Zbarazskis.

Kad ir kaip liūdnai skamba, dažniausiai ieškomi žmonės būdavo randami negyvi miškuose, žaliajame masyve už ligoninių miestelio, bet daugiausia jų išplaukdavo upėje, mariose ar jūroje.

Rado sąvartyne

Tiesa, buvo atvejų, kai visiškai mįslingomis aplinkybėmis dingę žmonės atsirasdavo gyvi ir sveiki, bet taip atsitikdavo vos po kelių dienų nuo dingimo. Kuo ilgesnis laikas, tuo mažiau vilties.

Tik itin retais atvejais ieškomą žmogų po ilgos paieškos pavykdavo rasti gyvą. Pavyzdžiui, susipykęs su šeimos nariais vyras išėjo iš namų, šeimos nariai plaukus raunasi nuo galvos spėliodami, kas atsitiko, o jis ramiai darbuojasi pas kokį nors ūkininką ir neskuba pranešti, kad nieko blogo neatsitiko.

Dar keistesnė istorija kartą atsitiko Klaipėdoje. Moteris ieškojo savo seniai dingusio sutuoktinio, jau neturėjo vilties rasti jį gyvą. Policininkai gavo užuominą, kad ieškomas vyras gali būti tada dar veikusiame Kalotės sąvartyne.

Pareigūnai nuvažiavo patikrinti šios informacijos, bet daugybė ten gyvenusių benamių kategoriškai tai paneigė. Mat jie pamanė, kad vyro ieškoma už kokį nors nusikaltimą.

"Supratome, kad nesako tiesos. Pasiėmėme ieškomo vyro žmoną ir dar kartą nuvažiavome į sąvartyną kartu. Susirinko visi vietos žmogeliai – visi apžėlę barzdomis, purvini, neįmanoma įžvelgti tikrųjų bruožų. Tada keli jų parodė pirštu į vieną vyrą ir tikino, kad tai tikrai mūsų ieškomas asmuo. Žmona žiūri žiūri, niekaip nepažįsta savo sutuoktinio, tik kai pradėjo kalbėti, atpažino. Paradoksaliausia, kad vyras namo taip ir negrįžo, jam sąvartyne buvo geriau, ten buvo jam miela bendruomenė. Tai buvo viena linksmiausiai pasibaigusių paieškos bylų", – pasakojo A.Zbarazskis.

Man visokie tokie dalykai – grynas šarlatanizmas.

Primena šarlatanizmą

Ilgametis teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus taip pat prisiminė laikus, kai tekdavo intensyviai dirbti su kriminalinės policijos pareigūnais.

"Tiesiogiai su ekstrasensais neteko susidurti. Gal tik kartą, bet net nežinau, ar galima tokį žmogų vadinti aiškiaregiu. Pamenu, tai buvo 1989-ųjų birželio pabaiga. Šalia senojo kelio į Palangą, prie Nemirsetos, darbininkai kasė kažkokią tranšėją ir rado odinį vokišką aulinį batą su jame likusiais čiurnos ir pėdos kaulais. Buvo pakeltas aliarmas, man teko dalyvauti pareigūnų veiksmuose įvykio vietoje. Žodžiu, mes ten vargstame, kasinėjame. Privažiuoja kažkoks kaunietis ir klausia, ką mes čia veikiame. Vos išklausęs atsakymą pasišovė mums padėti. Atsinešė virgules ir pradėjo vaikščioti. Vaikšto, jo rankose metaliniai strypeliai tai susiglaudžia, tai išsiskiria. Galiausiai sustojo ir bedė pirštu, sako, kasti reikia čia, ir nuvažiavo. Kad ir kiek kasėme, net užuominos į žmogaus palaikus toje vietoje neradome", – prisiminė D.Vitkus.

Diomenas Vitkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Visai kitoje vietoje pareigūnams pavyko rasti žmogaus šlaunikaulį, o kaukolės aptikti taip ir nepavyko.

Medikas yra kategoriškas aiškiaregių atžvilgiu.

"Man visokie tokie dalykai – grynas šarlatanizmas. Kaip ir visokių būrėjų veikla, kurie panaudoja iš anksto susirinktą informaciją arba pliauškia ką nors abstraktaus, o visa tai daroma savanaudiškais tikslais", – savo nuostatos neslėpė D.Vitkus.

Moterį rado užkastą

Vis dėlto kai kurie pareigūnai naudojosi ekstrasensų paslaugomis ir tikėjo jų galiomis. A.Zbarazskis prisiminė vieną savo pavaldinę, kuri daugiausia ieškojo netikėtai dingusių žmonių.

Kai paieška atsidurdavo aklavietėje, ši policininkė kreipdavosi į pažįstamą aiškiaregę, gyvenusią kažkur vidurio Lietuvoje. Kiek pamena buvęs jos vadovas, daugeliu atvejų tie patarimai taip pat būdavę niekiniai.

Nuostata: D.Smatavičius įsitikinęs, kad pareigūnai turi tikrinti net pačias neįtikimiausias versijas ar užuominas. (Vytauto Petriko nuotr.)

Nuo 2001-ųjų vadovavęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinei policijai, o vėliau tapęs Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotoju Dainius Smatavičius atviravo taip pat sekantis E.Rusio istoriją.

D.Smatavičius prisiminė atvejį, kai būtent aiškiaregės pagalba padėjo rasti dingusią pagyvenusią klaipėdietę.

Moteris gyveno pietinėje miesto pusėje daugiabučiame name. Vieną dieną ji išėjo į netoliese esančią parduotuvę ir negrįžo. Buvo šviesus paros metas, moterį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Pareigūnai iššukavo kiekvieną pėdą, apklausė daugybę žmonių, apžiūrėjo visą namą. Moteris dingo kaip į vandenį, tik kad vandens ten nebuvo.

Tyrimas atsidūrė aklavietėje, o pareigūnai neteko vilties. Tada policininkės klausinėjama aiškiaregė pasakė, kad moteris – nužudyta ir paslėpta po namu, kad reikia ieškoti po ankšta patalpa, kurioje yra vamzdžių.

Tokia patalpa penkiaaukščiame name tikrai yra, ji – itin žema, joje išraizgyti šilumą į namą tiekiantys vamzdžiai, o apačioje – tik žemė.

Atidžiai apžiūrėję šią patalpą pareigūnai pastebėjo išjudintą žemę ir rado nužudytą moterį. Kaltininkas buvo jos kaimynas.

"Nežinau, tikėti ar netikėti aiškiaregiais, bet niekada neatmetu galimybės, jei yra bent menkiausia užuomina. Norėčiau, kad žmonės netikėtų aklai, bet pareigūnai negali atmesti nė vieno žmogaus noro padėti. Reikia patikrinti visas įmanomas užuominas ir kuo daugiau jų, kartais net ir absurdiškas. Kai atsitinka nelaimė, būtina išklausyti kiekvieną, tik manau, kad iš nelaimės negalima pelnytis. Kartu reikia nepamiršti ir dangaus kūnų judėjimo, juk dabar yra pilnatis", – nuomonę dėstė D.Smatavičius.

Šiuo metu policininkų prašomi ugniagesiai gelbėtojai plečia dingusiojo paiešką vandens telkiniuose. Pastarosiomis dienomis jie iš katerio žvalgė Dangę nuo Liepų gatvės iki upės žiočių ir Kuršių marias nuo jūros vartų iki laivo "Independence".



NAUJAUSI KOMENTARAI

ragana su rutuliu -

ragana su rutuliu -  portretas
ragana be ateities...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių