Tinklai gaudo ne tik žuvis

Vertinama, kad žvejų tinklai didžiausią grėsmę kelia žiemojantiems jūrų paukščiams.

Nuo 2002 m. įvairūs mokslininkai kartkartėmis priebėgomis vertindavo žvejų tinklų žalą jūrų gyvūnams.

Pavyzdžiui, 2017 m. tyrimo duomenimis, buvo konstatuota, kad Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje žvejojant statomaisiais tinklais kasmet žūva nuo 2,5 iki 5 tūkst. paukščių.

Pavojingiausiais yra vertinami 60 mm ir didesnių akių tinklai. Net buvo paskaičiuota, kad kilometro bendro ilgio tinklas per parą įpainioja vidutiniškai du paukščius.

Dar vienas niuansas, kad didžiausi žiemojančių paukščių būriai yra kaip tik šaltuoju laikotarpiu, kai žvejyba intensyviausia. Žvejų tinklai statomi žuvingiausiose vietose, kurias jaučia ir paukščiai. Žuvų tinklai kartu tampa ir paukščių gaudyklėmis.

Baltijos jūroje, be paukščių, į žvejų tinklus neretai įsipainioja, žūva Baltijos pilkųjų ruonių. Kur kas rečiau į žvejų tinklus Baltijoje pakliūva žieduotųjų delfinų, jūros kiaulių. Šie žinduoliai itin reti. Jų įsipainiojimas ir žūtis žvejų tinkluose savaime būtų dar didesnė žala gamtai.

Žala ir Kuršių mariose

Paukščių įsipainiojimas į tinklus 2019 m. šiek tiek analizuotas ir Kuršių mariose. Problema šiame vandens telkinyje ne ką mažesnė, jei ne didesnė.

Preliminarių tyrimų metu Kuršių mariose buvo nustatyta 14 paukščių rūšių, kurie pakliuvo į statomus tinklaičius ir gaudykles. Dažniausiai į žvejybos tinklus įkliūva ausuotieji kragai ir didieji kormoranai, o rudenį migruojantys vandens paukščiai, kaip žiloji antis, klykuolė, koduotosios antys.

Baltijos jūros priekrantėje tyrimas vyks ne mažiau kaip 4 žvejybos baruose Giruliuose, Karklėje, Nemirsetoje, Šventoje, o Kuršių nerijos priekrantėje ne mažiau kaip 3 žvejybos baruose Smiltynėje, Juodkrantėje, Nidoje. Kuršių mariose planuojama analizuoti ne mažiau kaip 3 žvejybos barų duomenis.

Planuojama atlikti ir ančių nuodėgulių, ledinių ančių ir rudakaklių narų perskridimo Lietuvos jūros vandenyse tyrimus naudojant telemetrinius metodus.

Tyrimas – tarsi manipuliavimas?

Šiuo laikotarpiu, kai dalį žvejų verslininkų siekiama pašalinti iš žvejybos Kuršių mariose, taip pat dalyje Baltijos jūros priekrantės plotų, toks tyrimas gali pasirodyti tarsi politinis manipuliavimas. Neslepiama, kad pagal tyrimo medžiagą ateityje rengiamasi siūlyti priimti naujas žvejybos reguliavimo priemones.

Nors ir kaip keistai skambėtų, tačiau jūrų gyvūnų apsauga, jų mirtingumo mažinimo priemonės yra numatytos ES dokumentuose. Lietuva dar 2017 m. yra patvirtinusi Vandens srities plėtros iki 2023 m. programą. Joje numatyta žiemojančių paukščių ir jūrų žinduolių apsauga, mirtingumo mažinimas. Daroma prielaida, kad Lietuvos pakrantėje jūrų gyvūnų mirtingumas yra per didelis.

Atlikus tyrimą kartu bus aiškinamasi ir tai, ką reikia daryti, kad geriau būtų apsaugoti jūrų paukščiai ir gyvūnai. Planuojama analizuoti paukščių apsaugos priemones ir kitose, ne mažiau kaip trijose, Baltijos jūros šalyse.