Dar 2017 m. Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaras Arūnas Baublys ir dailininkė Jūratė Bizauskienė sukūrė herbą, kuriame pavaizduotas geltonas briedis mėlyname fone.

Šį skydą įrėmina skydininkai – riteris ir moteris kuršiškais drabužiais. Žemiau skydo vingiuoja juosta su lotynišku užrašu: "Salus publica suprema lex." Tai reiškia: "Žmonių gėris – aukščiausias įstatymas."

Briedį herbo kūrėjai pasirinko neatsitiktinai, jie rėmėsi dokumentais, pasak kurių, prieškariu, kaip ir dabar, briedžių Rytų Prūsijoje buvo labai daug.

Heraldikos komisija atmetė šį herbą kaip netinkamą, įžvelgusi jame aliuzijų į kai kurių nacistinės Vokietijos kariuomenės padalinių simbolį.

Nesutikdami su komisijos sprendimu, miesto dizaineriai bei diplomuoti istorikai surengė diskusiją. Šį kartą susirinkusiųjų nuomonė buvo vieninga – reikia surinkti pakankamai įtikinamos medžiagos, kuri priverstų Heraldikos komisiją pakeisti nuostatą dėl šio herbo.

Tik 1938 m. Ernsto Noimano organizuoti apsaugos būriai savo uniformų antsiuvuose vaizdavo briedžio ragus. 1939 m., kai Klaipėdos kraštas buvo atplėštas nuo Lietuvos, šie būriai buvo pervesti į nacių kariuomenės būrius ir, gavę naują uniformą, joje išlaikė briedžio ragus.

Jokiose kitose nacių struktūrose šie simboliai nebuvo naudojami.

Susitikimo metu istorikai kalbėjo apie tai, kad dar XVII a. briedžius minėjo Klaipėdos krašto istorikas Matas Pretorijus. Briedis buvo pavaizduotas ir senajame prūsų herbe.

Nuspręsta patį herbą patobulinti, komisijai pasiūlyti kelis jo variantus, be to, komisijai bus pateikta visa istorinė medžiaga, apibūdinanti kiekvieną herbo detalę.