Vakarų Lietuvoje neliko dar vieno sovietinio akcento – akmens, kuriame atvaizduotas rūstus kario veidas.

Akmuo išgabentas į Grūto parką, kuriame per pastaruosius 30 metų sukaupta nemenka sovietinių skulptūrų ir paminklų kolekcija iš visų Lietuvos miestų ir miestelių.

Neringoje prieš 55 metus pastatyto memorialo autorius – skulptorius Julius Vertulis, tas pats, kuris sukūrė ir monumentą "Kalavijas", skirtą raudonarmiečiams, stovėjusį Klaipėdoje, Skulptūrų parke.

Šis memorialas uostamiestyje buvo demontuotas liepos pradžioje, tačiau, skirtingai nei akmuo iš Kuršių nerijos, "Kalavijas" Grūto parko nepasiekė.

Autoriaus sūnaus, taip pat Juliaus Vertulio, sprendimu, "Kalavijas" buvo paverstas metalo laužu ir visi pinigai už varį – per pusšešto tūkstančio eurų – pervesti į sąskaitą savo tėvynę ginantiems Ukrainos kariams.

Sprendimas demontuoti Neringoje esantį memorialą, anot savivaldybės, priimtas, išklausius mokslininkų nuomonių bei susipažinus su jo atsiradimo aplinkybėmis ir įvertinus visuomenėje tvyrančias nuotaikas.

Rusijos Federacijai pradėjus karo veiksmus Ukrainoje, Lietuvos savivaldybės ėmėsi iniciatyvų demontuoti viešosiose erdvėse sovietmečiu įrengtus paminklus.

Teigiama, kad memorialu Neringoje buvo siekta įamžinti kovoje dėl Kuršių nerijos žuvusių karių atminimą – tam panaudotas iš marių dugno iškeltas akmuo.

Šie kariai palaidoti ne Kuršių nerijoje, jų palaikai iškart po žūties pervežti į Klaipėdą ir palaidoti sovietinių karių kapinėse, pradžioje – dabartinėje Lietuvininkų aikštėje, paskui perkelti į kapavietę Skulptūrų parke.

Net ir po paminklų nukėlimo sovietų karių palaikai nebus judinami, jų palaidojimo vietos po Skulptūrų parko renovacijos bus korektiškai įamžintos.