Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybė tikisi kompromisinių susitarimų dėl Palangoje įstrigusių statybų, kurių legalumas ginčijamas teismuose.

„Mūsų siūlymas - taip, kaip ir Neringos atveju, iš tiesų visoms pusėms ieškoti teisminiu keliu taikos susitarimo ir rasti iš tikrųjų kompromisinius sprendimus, kurie patenkintų ir vietos bendruomenę, ir vietos savivaldą, ir investuotojus. Toks tikrai labai svarbus kurortas kaip Palanga, Šventoji galėtų saugodami visą gamtą ir visą ekologiją vis tiktai turėti aiškesnę viziją ir aiškesnį planą, kaip toliau vystytis ir kaip plėtotis“, - Lietuvos radijui antradienį sakė ministras pirmininkas.

Vyriausybė pirmadienio pasitarime atidėjo sprendimą, ar pritarti taikos sutartims su investuotojais į kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui žalą darančius objektus Palangoje. Patikslinus formuluotes dėl to ketinama apsispręsti kitą savaitę.

„Atitinkamai ir investuotojai, ir savivaldybė, ir kitos institucijos turi rasti tokius sprendimus, kurie, mūsų manymu, yra iš tikrųjų realūs, galimi sprendimai, bet kurie būtų kompromisiniai sprendimai. Ir investuotojai galbūt turėtų peržiūrėti savo investicinius planus“, - antradienį teigė premjeras.

Jis taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė šiuo atveju nėra ginčų dalyvis, o tik bando skatinti susitarimus.

„Mes bandome būti tais moderatoriais, tais skatintojais susitarimų, kad iš tikrųjų problemos, kurios jau keletą metų ar net dešimtmečius niekaip neišsisprendžia, kad jos galų gale būtų sprendžiamos“, - dėstė A.Kubilius.

Premjero sudaryta darbo grupė, sprendusi, ką daryti su Palangos kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui žalą darančiomis statybomis, pasiūlė su penkių pastatų savininkais sudaryti taikos sutartis.

Darbo grupės išvadose siūloma taikos sutartis sudaryti dėl statinių buvusių poilsio namų „Eglė“, „Kastytis“, „Neringa“ vietose, buvusio „Jūratės“ baseino vietoje ir statinių Šventosios gyvenvietės pietvakarinėje dalyje (tarp Ošupio, Jūros, Mokyklos gatvių ir Šventosios vandenvietės). Dėl visų šių statybų į teismus kreipėsi prokurorai, galutinių sprendimų teismai dar nėra priėmę.

Palangos meras Šarūnais Vaitkus pirmadienį aiškino, kad nesudarius taikos sutarčių valstybė gali patirti šimtus milijonų litų nuostolių.

„Iš esmės bylinėjasi valstybė su valstybe - statytojai yra kaip tretieji asmenys. Tai turbūt nenormalu yra, kada savivaldybė ir valstybė bylinėjasi tarpusavyje, o tretieji asmenys gali po to pareikšti finansines pretenzijas, nes jie yra teisėti statybų leidimų turėtojai ir detaliųjų planų patvirtinimimą jie turi visų institucijų (...). Čia neina apie 5 mln. litų kalba, čia (gali būti - BNS) šimtais milijonų litų nuostoliai valstybei“, - teigė meras.

Darbo grupės siūlymu, statytojai taikos sutartimis turėtų parengti statinių projektų pakeitimo pasiūlymus, kad būtų sumažinta žala valstybės saugomai kultūros paveldo vietovei - Palangos miesto istorinei daliai ir kraštovaizdžiui, taip pat jie turėtų įsipareigoti nereikšti pretenzijų valstybei ar Palangos savivaldybei.

Taikos sutartis turėtų patvirtinti teismas.

Tos pačios darbo grupės išvados dėl statinių Neringoje likimo sulaukė kritikos. Šios darbo grupės siūlymu ir Vyriausybės pritarimu tarp Neringoje numatomų įteisinti pastatų atsidūrė vadinamieji Preilos boteliai, kuriuos nugriauti buvo įpareigojęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Botelius ketinama įtraukti į naują Kuršių nerijos nacionalinio parko planą.