Įtarė intymius ryšius

Žmonės patys nebesuvokia, ar pažeidžia įstatymą, atskleisdami kitų žmonių asmeninius duomenis.

Vienas dažniausių atvejų, kai daugiabučio kieme vaikai išdykaudami apibraižo aikštelėje stovinčias mašinas, o nepilnamečius stebėjęs žmogus tai nufilmuoja telefonu ir įrašą paskelbia socialiniuose tinkluose.

Kita dažna situacija, kai automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuojamas chuliganiško vairavimo atvejis, o įrašas paskelbiamas internete.

Dar vienas duomenų viešinimo atvejis yra susijęs su asmeniniu viešų asmenų gyvenimu. Ne kartą žiniasklaidos priemonėms elektroniniu paštu yra buvę atsiunčiami laiškai apie vedusių vyrų ryšius su ištekėjusiomis pavaldinėmis.

Taip atsitiko ir šią savaitę – anonimas išsiuntinėjo vieno Klaipėdos politiko ir tariamos jo pasijos nuotraukas bei intymaus poros susirašinėjimo ištraukas.

Žmogus, kuris paskelbia vaizdą ar įrašą interneto erdvėje, turi tokią pat atsakomybę kaip ir žurnalistai ir laikomas viešosios informacijos skleidėju.

Šmeižia ir šeimos nariai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnas Saulius Aleknavičius patikino, kad policija priima visus besikreipiančiųjų pareiškimus.

Tik aiškinantis juose nurodytas aplinkybes vėliau sprendžiama, ar įstatymas pažeistas ir yra realus pagrindas ikiteisminiam tyrimui.

Jeigu žmogus kreipiasi į policiją ir sako, kad kažkas įsilaužė į jo kompiuterį ar telefoną, policininkai gali pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto stebėjimo, fiksavimo, perėmimo, įgijimo, laikymo, pasisavinimo, paskleidimo ar kitokio neviešų elektroninių duomenų panaudojimo.

Turimi duomenys gali būti vertinami kaip informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas.

Policininkai vertina ir galimybę tirti šmeižto atvejį. Įstatymas apibrėžia, kad paskleista informacija gali pažeisti žmogaus reputaciją. Būtent todėl policininkai priversti paneigti arba patvirtinti skleidžiamą informaciją.

S.Aleknavičius teigė, kad dėl asmeninių santykių viešinimo atvejų per metus sulaukiama vos vieno kito pareiškimo. Labai dažnai tokios bylos nutraukiamos, paaiškėjus, kad prieigą prie savo kompiuterio nukentėjęs asmuo būna pats davęs kitam žmogui, dažniausiai šeimos nariui.

Prašo eksperto išvados

"Policija niekada nesprendžia, ar vaizdo įrašo turinys įžeidžiančio pobūdžio, ar jame yra asmens duomenų, kurių apsaugos įstatymas pažeistas. Mes nesame kompetentingi tai spręsti. Jei matome, kad gali būti nusižengta įstatymui, kreipiamės į atsakingas institucijas prašydami pateikti oficialias išvadas", – paaiškino pareigūnas.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja ir viešose paskyrose skleidžiamos informacijos etikos dalykus.

Šios tarnybos vyresnioji patarėja Jūratė Kučinskaitė tikino, jog žmonės, norėdami apginti savo privatumą, garbę ir orumą ar asmens duomenis bei įrodyti patirtą žalą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą.

"Atliekame tyrimus dėl garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų apsaugos, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Jei inspektoriaus sprendimas palankus, nukentėję asmenys dažnai civiline tvarka kreipiasi į teismą ir bando prisiteisti neturtinę žalą. Inspektoriaus sprendimas teisme yra laikomas rašytiniu įrodymu", – dėstė J.Kučinskaitė.

Žmogus, kuris paskelbia vaizdą ar įrašą interneto erdvėje, turi tokią pat atsakomybę kaip ir žurnalistai ir laikomas viešosios informacijos rengėju bei skleidėju, jam taip pat galioja poveikio priemonės, taikomos inspektoriaus.

Tarnyba dažniausiai skiria įspėjimą, papeikimą bei reikalavimą paneigti.