Valdžia visuomenei rengia dar vieną akibrokštą – ir taip gana solidžiai kainuojančios antstolių ir notarų paslaugos gali dar labiau brangti. Jei iki šiol pyktį liejantiems klientams antstoliai galėdavo atšauti, kad paslaugų įkainių dydžius nustato ministerija, netrukus gali atsitikti taip, kad antstoliai patys spręs, kokio atlygio reikalauti.

Mažesnių algų nenorės

Iki šiol antstolių ir notarų įkainius nustatydavo Teisingumo ir Finansų ministerijos. Tačiau dalis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių parengė įstatymo pataisas, kuriomis valdininkai nebegalės reguliuoti šių įstaigų paslaugų kainų, o jas tvirtins tik gavę Antstolių ir Notarų rūmų pritarimą.

„Iškart galime nuspėti, kad šioje nuostatoje yra užprogramuotas konfliktas. Tuomet, kai vykdomoji valdžia nustato įkainius, o tai dar reikia derinti su asociacijomis, visuomet yra rizika, kad tokios organizacijos nesutiks mažinti kainų. Kas norės, kad mažėtų atlyginimas?“ – sakė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

Darbus lengvins internetas

Kol kas nei patys antstoliai ar notarai, nei politikai dorai nežino, kaip keisis paslaugų įkainiai. Teigiama tik tiek, kad vieni įkainiai mažės, o kiti gali ir kilti.

„Kol kas yra visos prielaidos įkainiams mažėti. Tai mes siejame su nauja elektronine sistema, kuri startuos kitų metų pradžioje. Daugeliui darbų persikėlus į elektroninę erdvę, antstolių ar notarų laiko bus sugaištama mažiau, vadinasi, ir įkainiai turės mažėti“, – aiškino T.Vaitkevičius.

Antstolių rūmų prezidentas Aleksandras Selezniovas tikino, kad ir patys antstoliai laukia, kada pradės veikti elektronine byla vadinamas informacinis tinklas.

„Elektroninėje erdvėje ne tik antstolis, bet ir pats žmogus galės sekti, kas daroma su jo byla. Jei įkrinta pinigėliai, žmogus gali stebėti, su kiek ir su kokiais kreditoriais yra atsiskaitoma. Pirmiausia tai priartins antstolius prie žmonių, nereikės važiuoti į biurą ir gaišti laiką aiškinantis“, – būsimas galimybes vertino A.Selezniovas.

Lieka laisvė interpretuoti

„Antstolis ar notaras turi ne tik išleisti, bet ir užsidirbti. Tad užmokestis turėtų priklausyti nuo sąnaudų, pridedant reikiamą pelno normą. Tačiau įstatymo projekte yra labai daug kriterijų, kurie leidžia spėti, kad įkainiai liks tokie pat, kaip ir buvo, tačiau gali būti ir socialiai orientuoti“ – pastebėjo T.Vaitkevičius.

Naujose Antstolių ir Notariato įstatymų pataisose atsirado nuostata, kad vykdymo išlaidos turės būti grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas.

„Kaip ekonominis nepriklausomumas nulems įkainių dydį, aš nežinau. Kalbama apie tai, kad leistinas kryžminis subsidijavimas. Dėl šio kriterijaus ministerija nėra teigiamai nusiteikusi. Tai reiškia, kad žmogus, parduodantis brangų turtą, už notaro paslaugas turės mokėti žymiai daugiau, nei parduodantysis pigų turtą“, – tikino teisingumo viceministras.

Ministerijos manymu, tokio tipo sandorių užtvirtinimui notaras sugaišta vienodai laiko ir pastangų.

„Taip pat leidžiama atsižvelgti į riziką, paslaugos pobūdį ir vertę. Mano galva, kriterijų tiek daug, kad lieka labai jau didelė erdvė juos interpretuoti“, – neslėpė T.Vaitkevičius.

Už klaidas tektų mokėti

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis tikino, kad tvirtinant nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, notaro atlyginimo skaičiavimo sistema turėtų būti nustatoma procentine išraiška.

„Didėjant sandorio vertei, didėja notaro atsakomybė. Tvirtindamas didelės vertės sandorius notaras tampa ypač finansiškai pažeidžiamas, nes nesėkmės atveju rizikuoja visu savo ir savo šeimos turtu. Pavyzdžiui, notaras, tvirtindamas nekilnojamojo turto, kurio vertė 1 mln. litų, sandorį, rizikuoja 900 tūkst. litų suma. 100 tūkst. litų padengtų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, nes esant mažiausiai notaro klaidai, būtent tokios sumos žalos atlyginimą jis turėtų sumokėti iš savo asmeninių lėšų“, – teigė M.Stračkaitis.

Prognozuoja ginčą

Teisingumo ministerijos nuomone, tokios pataisos programuoja konfliktą ir anksčiau ar vėliau reikės kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, kaip turi būti vykdomas šis teisės aktas.

„Mūsų manymu, įkainių nustatymas yra valdžios prerogatyva. Nes įkainiai nustatomi ne patiems antstoliams ir notarams, o visuomenei. Įstatymuose mes nežinome tokio precedento, kad mokesčiai ar rinkliavos būtų nustatomos tik po to, kai tam pritarė visuomeninė organizacija, kuri yra suinteresuota įkainių dydžiu“, – tikino T.Vaitkevičius.

Skundžiasi mokesčių našta

Antstolių rūmų prezidentas A.Selezniovas tikino, kad antstolių įkainiai yra diferencijuojami, o mokesčius moka tokius pat, kaip ir visi mokesčių mokėtojai.

„Mes mokame 21 proc. pridėtinės vertės mokestį. Mokame 15 proc. pajamų mokestį, atėmus išlaidų dydį. Jei išlaikomas biuras, o jis stovi ant žemės, mokame žemės mokestį“, – vardijo A.Selezniovas.

Antstoliams atlyginimas iš valstybės biudžeto nėra mokamas, nors jiems nustatyti griežti reikalavimai biuro įrengimui – plotas, patalpų skaičius, speciali prieiga neįgaliesiems, biuro technika, dokumentų saugojimas, archyvo patalpos.

Antstoliams yra draudžiama gauti bet kokį kitą atlyginimą, išskyrus išimtis dėl pedagoginės ir kūrybinės veiklos, draudžiama reklamuotis.

„Visi tikisi, kad antstolių paslaugos atpigs – tačiau klausimas, kurių paslaugų, kokiose bylose? Antstolių luomas būgštauja, kad paslaugos atpigs, ministerija nerimauja, kad pabrangs. Vadinasi, reikia susėsti ir kalbėtis“, – tikino A.Selezniovas.

Išgąsdino pabrangimas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas tikino, kad šių pataisų prireikė po to, kai pats teisingumo ministras prieš pusantrų metų „atrišo“ notariatų paslaugų įkainius.

„Tokios notarų paslaugos kaip įgaliojimo, testamento tvirtinimas ir daug kitų, kurių reikia dažnam gyventojui, – smarkiai pabrango. O štai verslo subjektams tokios paslaugos smarkiai atpigo“, – aiškino J.Sabatauskas.

Ši tvarka buvo grindžiama sąnaudų principu.

Seimo nario teigimu, politikai susizgribo, kad notarų paslaugos eiliniams piliečiams galėjo tapti „nebeįkandamos“ ir pabrangti šimtu procentų.

„Tam reikėjo įstatymo. Paslaugų pigimas negarantuojamas, tačiau svarbu, kad jos nebrangtų“, – sakė J.Sabatauskas.