Klaipėdoje vakar viešėjęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis itin daug dėmesio skyrė susipažinti su spręstinais vandentvarkos ir vandenvalos klausimais.

Pavadino lyderiais

"Mačiau ir išmintingą, ir teisingą požiūrį į dabartinę situaciją ir perspektyvą. Galima drąsiai teigti, jog bendrovė "Klaipėdos vanduo" tikrai yra lyderiai šalyje vandentvarkos ir vandenvalos srityje", – po susitikimo su bendrovės "Klaipėdos vanduo" generaliniu direktoriumi Leonu Makūnu teigė aplinkos ministras.

Jis pabrėžė, jog "Klaipėdos vanduo" yra viena pirmųjų vandenį tiekiančių ir nuotekas tvarkančių įmonių, kurios stambinasi – prie jos buvo prijungta įmonė "Klaipėdos rajono vandenys".

"Akivaizdu, kad tokiu keliu turės pasukti visos vandenį tiekiančios bendrovės, nes išsilaikyti mažoms įmonėms bus labai sunku dėl per didelių sąnaudų", – į ateitį žvelgė V.Mazuronis.

Tačiau L.Makūnas neslėpė, kad prisijungus bendrovę "Klaipėdos rajono vandenys" padaugėjo ne tik vartotojų, bet ir problemų.

Klaipėdos rajone yra 58 vandenvietės ir tik iš keturių tiekiamas vanduo atitinka higienos normų reikalavimus.

Todėl vandenvietes būtina modernizuoti, kad būtų galima sumažinti cheminių elementų kiekį vandenyje.

Tokia pat padėtis ir dėl nuotekų tvarkymo įrenginių – juos būtina modernizuoti, nes dabartinė jų būklė yra tragiška.

Reikia milijonų litų

Bendrovė "Klaipėdos vanduo" parengė geriamojo vandens kokybės gerinimo Klaipėdos rajone planą iki 2020 m. Įgyvendinti numatytas priemones, kad visiems vartotojams būtų tiekiamas tinkamas vanduo, reikia 21 mln. litų.

Sutvarkyti nuotekų išvalymo sistemą Klaipėdos rajone – rekonstruoti esamus įrenginius – kainuos apie 6 mln. litų.

Todėl L.Makūnas Aplinkos ministerijos atstovų prašė, kad nenutrūktų ES paramos skyrimas pagal pateiktas paraiškas gerinti ir tiekiamo geriamojo vandens kokybę, ir tvarkyti nuotekų valymo infrastruktūrą.

Problema – dumblo aikštelė

Dar viena opi problema – Dumpiuose esanti senoji dumblo saugojimo aikštelė. Nors ji nebenaudojama, tačiau ją prižiūrėti kasmet kainuoja apie 250 tūkst. litų. "Ji buvo pastatyta tokia sandari, kad kaupiasi lietaus vanduo, jį reikia išsiurbti ir išvežti. Ši aikštelė yra pavojingas objektas, nes joje yra sukaupta 320 tūkst. tonų dumblo, kai kuriose vietose žmonės į jį gali įklimpti ir nuskęsti", – aiškino L.Makūnas.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" užsakymu buvo atlikta galimybių studija. Joje nurodoma, kad sutvarkyti senąją dumblo saugojimo aikštelę taip, kad ji nebekeltų grėsmės ir nebebūtų išlaidų eksploatacijai, reikia nuo 15 iki 31 mln. litų.

Įmonė jau anksčiau kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad tarp ES finansuojamų priemonių būtų įtraukta ir tokių dumblo aikštelių sutvarkymas, tačiau atsakymas gautas neigiamas.

"Todėl dar kartą kreipiuosi ir prašau iš naujo įvertinti mūsų prašymą, nes ši problema aktuali ne tik mums, bet ir kitoms šalies vandentvarkos ir vandenvalos įmonėms", – teigė L.Makūnas.

V.Mazuronis pabrėžė, jog per vizitą Klaipėdoje išgirstos problemos bus sprendžiamos.

"Mūsų mąstymas sutampa", – konstatavo aplinkos ministras.