Ar bus Baltijoje „piratinių tanklaivių“?

"Piratai" dėl laivų draudimo

Apie tai prabilo ir Rusijos naftos ekspertas Michailas Krutichinas. Jo teigimu, po to, kai Europos Sąjunga (ES) įvedė 6-ąjį sankcijų paketą, į kurį įtraukta nafta ir naftos produktai, Rusija atsidurs sudėtingoje situacijoje.

Prie šio paketo papildomą sankciją rengiasi įvesti ir Didžiosios Britanijos laivybos draudimo kompanija "Lloyd". Svarstoma galimybė sukurti efektyvią sistemą, kad nebebūtų draudžiami rusišką naftą gabenantys ne tik Rusijos (draudimo sankcijos jos laivams iš dalies jau ir taikomos), bet ir kitų šalių vėliavų laivai.

Kai tokios sankcijos bus įvestos, bet koks laivas su rusiška nafta ar jos produktais taps "piratiniu tanklaiviu".

Vienas svarbiausių Rusijos naftos krovos regionų yra jos uostai Baltijos jūroje. Žalios naftos terminalai yra Rusijos Primorsko uoste, naftos produktų – Ust Lugoje, Sankt Peterburge.

Po "Lloyd" įvestos sankcijos nedrausti tanklaivių su Rusijos nafta ir jos produktais bet kuris tanklaivis, atplaukęs į Rusijos uostus, iš esmės taps "piratiniu".

Sunku įsivaizduoti, kad Baltijos jūroje, kuri tampa vidine NATO jūra, būtų toleruojama nedraustų tanklaivių veikla. Arba kad Danija leistų tokiems laivams plaukti per jos sąsiaurius. Jei įvyktų kokių nors incidentų su nedraustais laivais, išsireikalauti nuostolius būtų neįmanoma.

Kuo kompensuos ES netektį?

Rusijos naftos ir dujų eksperto M.Krutichino teigimu, Europos šalys kasmet iš Rusijos pirkdavo apie 110 mln. tonų naftos ir apie 75 mln. tonų naftos produktų.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje įvestos sankcijos naftos ir jos produktų pirkimą iš Rusijos smarkiai mažina jau nuo šių metų, o nuo 2023–2024 m. beveik visiškai nutrauks. Liks tik nedideli iki 12 mln. tonų naftos srautai "Družba" vamzdynu į Vidurio Europos šalis Vengriją, Slovakiją ir Čekiją, kurios neturi uostų, ir Bulgariją iki 2024 m.

M.Krutichino, kuris yra emigravęs iš Rusijos į Norvegiją, vertinimu, pakeisti šią netektį Rusija neturi kuo. Šiuo metu ji į Kiniją parduoda apie 80 mln. tonų naftos ir jos produktų. Padidinti šį srautą Rusijai neįmanoma, nes naftos transportavimo vamzdynai į Tolimuosius Rytus yra perkrauti.

Šiek tiek naftos iš Rusijos uostų Baltijos ar Juodojoje jūrose galėtų pasiimti Kinijos laivai. Tačiau ir juos veiktų rusiškos naftos, kaip krovinio draudimo, sankcijos.

Kai Europa nebepirks Rusijos naftos produktų, šioje šalyje teks uždaryti apie pusę naftos perdirbimo gamyklų.

Galimybės padidinti Rusijos naftos srautą į Indiją esančios miglotos. Rusija yra įsipareigojusi Indijai pateikti apie 5 mln. tonų naftos per metus. Įsipareigojimas buvo priimtas, kai Rusijos kompanija "Rosneft" turėjo projektą Venesueloje. Jo neliko ir Rusija Indijai turės tiekti savo naftą. Iškils esminis klausimas, kaip ją tanklaiviais nugabenti į Indiją, jei bus laivų draudimo gabenti rusišką naftą sankcijos.

Net ir apeinant jas, tai kainuos labai brangiai – teks mokėti nemažas rinkliavas už naudojimąsi Sueco kanalu. Net tai išsprendus, radus kokį nors draudimo apėjimą, M.Krutichino vertinimu, Indija per metus iš Rusijos nupirktų ne daugiau kaip 12 mln. tonų naftos. Daugiau naftos ji negali priimti, nes yra įsipareigojusi ją pirkti ir iš Kuveito, Saudo Arabijos.

Tiek Indijai, tiek Kinijai Rusija naftą parduoda maždaug su 30 proc. nuolaida, palyginti su tuo, ką gaudavo iš Europos.

Nepalanku Rusijai yra ir tai, kad ji pati turi mokėti už naftos transportavimą tiek į Indiją, tiek į Kiniją.

Naftą pakeis grūdai

M.Krutichino vertinimu, tiesiogiai dėl ES naftos embargo, kuris išdėstytas ES 6-ame sankcijų pakete, Rusija per metus negaus maždaug 22 milijardų JAV dolerių į biudžetą.

Tačiau tai – ne visi nuostoliai. Kai Europa nebepirks Rusijos naftos produktų, šioje šalyje teks uždaryti apie pusę naftos perdirbimo gamyklų. Iki šiol iš 144 mln. tonų Rusijos gaminamų naftos produktų eksportas į Europą siekė net 75 mln. tonų.

Rusijos naftos gavybos kompanijos bus priverstos mažinti naftos gavybą. Anot M.Krutichino, nuo karo Ukrainoje pradžios, per kiek daugiau nei 3 mėnesius kai kurios Rusijos įmonės jau sumažino naftos gavybą 25–40 proc. Bendras Rusijos naftos gavybos mažėjimas per 2022 m. gali siekti apie 30 proc.

Nafta ir jos produktai Rusijos biudžeto formavimui turi iki 60 proc. įtaką, su dujomis – iki 80 proc. M.Krutichino vertinimu, šiais metais naftos eksporto mažėjimas Rusijoje dar nebus ryškus dėl to, kad naftos kainos pasaulinėje rinkoje kyla dėl pačios Rusijos sukelto karo. ES šalys prieš paskelbiant sankcijas intensyviai pirko naftą, jos produktus ir dujas iš Rusijos. Neseniai įvertinta, kad per tą laiką (100 dienų nuo vasario 24 iki birželio 3 d.), kai Rusija užpuolė Ukrainą, ES šalys iš Rusijos pirko naftos, jos produktų ir dujų už 57 mlrd. eurų.

Vokietija iš Rusijos nupirko energetinių išteklių už 12 mlrd. eurų, Italija – už 8,1 mlrd., Nyderlandai – 8 mlrd., Lenkija – 4,4 mlrd., Prancūzija – 4,3 mlrd. eurų.

Nepaisant to, tikimasi, kad įvedus 6-ą sankcijų paketą naftos ir jos produktų eksporto sumažėjimo į ES Rusija neišvengs ir labiau pajus nuo 2023 m.

Kol kas neaišku, kaip smarkiai mažės Rusijos dujų eksportas. Nors ES dar netaiko draudimo dujų eksportui, šiuo metu rusiškų dujų ES jau yra atsisakiusios 9 šalys, įskaitant ir Lietuvą.

Išlieka teorinė galimybė, kad užblokavusi Ukrainos uostus ir išstūmusi šią šalį iš pasaulinės grūdų rinkos Rusija rengiasi eksportuoti daugiau savo grūdų ir didesnėmis kainomis. Rusijoje yra įsitikinimas, kad "bręstant pasaulyje maisto krizei" ES ir kitos Europos šalys, JAV nedrįs blokuoti laivų su jos grūdais.