Uoste įžvelgė gedulą

Susidarė įspūdis, kad „tąsymasis“ dėl uosto veiklos yra gal ir specialiai kurstomas. Labiausiai gaila, kad už to stovi ir tradicinių partijų nariai, ir net didžiulius atlyginimus gaunantys Seimo nariai. 

Tuoj po Uosto bendrojo plano priėmimo Seime Vyriausybės valandoje buvo išlieta dozė įtarimų ir interpretacijų dėl Klaipėdos uosto.

„Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no uos­to ben­drą­jį pla­ną. Ką tai reiš­kia klai­pė­die­čiams? Man at­ro­do, kad yra la­bai liūd­na, net sa­ky­čiau, ge­du­las, nes pa­gal jį Klai­pė­do­je krova pa­di­dės ke­tu­ris kar­tus. Jau da­bar Klai­pė­da ir klai­pė­die­čiai su­si­du­ria su didžiu­lė­mis tar­šos pro­ble­mo­mis, ku­rios yra ne­spren­džia­mos.

Kro­va yra vyk­do­ma at­vi­ru bū­du, mes ma­to­me chro­mu už­terš­tą dir­vo­že­mį ir ki­tus da­ly­kus. Ir su­pran­ta­me, kad Uos­to di­rek­ci­ja šiuo me­tu taip pat ne itin ge­rai vykdo sa­vo funk­ci­jas ir ne­už­tik­ri­na, kad bū­tų vyk­do­mi ap­lin­ko­sau­gi­niai reikalavimai“, – dėstė Seimo narė Agnė Bilotaitė.

Iš valstybės lėšų išlaikomos Seimo narės pozicija yra labiau nei keista. Uostas yra valstybės ekonomikos variklis, darbo vietų kūrimo generatorius. Seimo nariai turėtų džiaugtis, kad uostas įgijo aiškią perspektyvą, yra numatęs augimą, kurs naujas gerai apmokamas darbo vietas.

Nereikia išskirtinių reikalavimų

Bet kuriam valdžios atstovui, o juo labiau Seimo nariui, turėtų būti aišku, kad uostas neturi burtininkų lazdelės ir vien ja mostelėjus krova iš karto keturis kartus nepadidės.

Turės būti statomi nauji terminalai, atitinkantys didesnius aplinkosauginius reikalavimus. Naikinamos atviros krovos aikštelės, nors ne visais atvejais jas ir būtina naikinti, nes Vakarų Europos šalyse yra gana daug ir efektyvių technologijų, kurios apsaugo nuo krovinių dulkėtumo, kai jie laikomi atvirose aikštelėse.

Keistokai skamba ir toks dėstymas, kad Uosto direkcija turinti užtikrinti aplinkosauginius reikalavimus. Kodėl? Jei tam yra atskiros Aplinkos ministerijai pavaldžios kontrolės struktūros?

Geriausias pavyzdys yra neseniai paskelbtos Seimo teisės departamento išvados dėl Uosto įstatyme bandytų įdiegti papildomų aplinkosaugos priemonių. Teisininkai išaiškino, kad Klaipėdos jūrų uoste neturėtų būti kokių nors išskirtinių aplinkosauginių reikalavimų ar kontrolės sistemos. 

Sugrįš prie uosto išvažų

Be abejo svarbu, kad plečiantis Klaipėdos uostui paraleliai būtų vystomi ir jo privažiavimo keliai, geležinkeliai.

„Uos­to plėt­ra yra stra­te­giš­kai svar­bi Lie­tu­vai. Bet svar­biau­sia yra kiek­vie­no gyven­to­jo in­te­re­sai. Kai uos­tas plė­sis į pie­ti­nę da­lį, tai mies­tas tik­rai tu­rės žy­miai dau­giau in­ves­ti­ci­jų, ne­gu nu­ma­to­ma da­bar, be plė­ti­mo. Tai­gi klai­pė­die­čių interesas yra la­bai svar­bus, pri­ori­te­ti­nis ir sten­gia­mės, kad lė­šų kiek­vie­nais metais bū­tų dau­giau ir net­gi tiems pro­jek­tams, dėl ku­rių šian­dien ne­ga­lė­tu­me būti ga­ran­tuo­ti“, – teigė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Jo teigimu, yra iškeltas klausimas ir fiksuota, kad nuo 2023 m. pri­klau­somai nuo uosto krovos srau­tų, bus ana­li­zuo­jama nauja išvažiavimo iš uosto kelių tematika.

„Jei­gu bus tam po­rei­kis, tai tik­rai klau­si­mas bus spren­džia­mas tei­gia­mai. Mes ap­ta­rė­me ir su­ta­rė­me, kad rei­kė­tų iš Klai­pė­dos cen­tro iš­kel­ti ge­le­žin­ke­lio maz­gą. Ge­le­žin­kelininkai ar­gu­men­ta­vo, kad jiems rei­kia 50 hek­ta­rų te­ri­to­ri­jos ki­to­je da­ly­je, bet pri­ėjo­me prie nuo­mo­nės, kad pa­kak­tų 30 hek­ta­rų“, – teigė J. Narkevičius.

Lietuvos valstybė yra skurdoka, negali šokti pagal kiekvieno Seimo nario norą ar politinių dividendų krovimo planą. Ir Klaipėdos uosto vystymas, ir jo privažiavimo kelių plėtojimas turi būti nuoseklus, bet nuolatinis ir su aiškia perspektyva, kokia atsirado patvirtinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą.