Nors daugelis žmonių vis dejuoja, jog gyvenant ir dirbant Lietuvoje sutaupyti neįmanoma, specialistai tikina, jog tai netiesa. Tačiau taupyti galima tik iš esmės pakeitus savo įpročius.

Mokėti sąskaitas – kitaip

Šeimos finansų ekspertai tvirtina, jog daugelis žmonių įsivaizduoja, kad taupyti lengviausia kas mėnesį nuo atlyginimo atsidedant tam tikrą pinigų sumą, o kadangi papildomų pinigų nelieka, tai ir sutaupyti neva neįmanoma.

Tačiau taupyti galima ir kitais būdais, kurių yra daugybė.

Pasak ekspertų, daugelis žmonių nė nesusimąsto, jog nemažai pinigų jiems per metus pavyktų pasilikti sau, jeigu jie finansines operacijas atlikinėtų ne bankų skyriuose, o internetu.

Pavyzdžiui, apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas bankuose už kiekvieną operaciją tenka pakloti nuo 1 iki 4 litų. Tačiau pinigus pervedant internetu, už kiekvieną operaciją tektų mokėti gerokai mažiau – po 0,8–1,2 lito.

Siūlo debetines sutartis

Finansų ekspertai pataria ir sudaryti tiesioginio debeto sutartis. Tuomet už tam tikrą paslaugą sutartą dieną bankas iš žmogaus sąskaitos nuskaičiuotų reikiamą pinigų sumą. Tokios piniginės operacijos atliekamos nemokamai.

Tiesioginiu debetu galima mokėti už internetą, kabelinę televiziją, draudimą, turimus kreditus ir daugybę kitų dalykų.

"Norintiems sutaupyti žmonėms patariame sudaryti tiesioginio debeto sutartis, nes tai padeda itin sumažinti šeimos išlaidas. Bankai yra sudarę tiesioginio debeto sutartis su keliais šimtais paslaugų įmonių", – patikino Ūkio banko Produktų plėtros departamento direktorė B.Bradulskienė.

Pasak jos, pavyzdžiui, Ūkio bankas klientų, mokančių elektroninės bankininkystės sistema "Eta bankas", įmokas už pagrindines komunalines paslaugas priima nemokamai.

Taip pat B.Bradulskienė pabrėžė, kad pensininkai, kurių pensijos pervedamos į sąskaitas šiame banke, už komunalines paslaugas gali sumokėti nemokamai ne tik internetu, bet ir banko skyriuose, atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Išlaidas būtina surašyti

Anot asmeninių finansų ekspertės Odetos Čičkauskaitės-Bložienės, lengviausiai taupyti pinigus yra reguliuojant jų srautus. O tai padaryti padeda namų ūkio knygos vedimas. Nors tai ir nėra lengvas ar malonus procesas, tačiau jis skatina žmones skaičiuoti savo išlaidas.

"Kai kurie žmonės, kurie ryžtasi vesti namų ūkio knygas jau po pirmojo mėnesio tai daryti meta, teigdami, jog tai nesąmonė, neva jų išlaidos viršija pajamas. Bet tam ši knyga ir reikalinga, kad žmogus pastebėtų, kur jis išleidžia per daug pinigų", – paaiškino ekspertė.

Kiekvienas žmogus turi užsibrėžti tikslą, kam jis taupo: ar konkrečiam daiktui, ar tiesiog nori išmokti valdyti savo pinigus. Bet tai padaryti pavyksta ne iškart.

"Biudžeto vedimas yra itin kruopštus ir nuobodus darbas, nes reikia rinkti čekius, analizuoti išlaidas, gilintis į finansus. Tačiau išmokę tai daryti žmonės sugeba kas mėnesį sutaupyti mažiausiai po 200–300 litų", – kalbėjo O.Čičkauskaitė-Bložienė.

Ekspertė patikino, jog pradėjus vesti namų ūkio knygas pirmieji rezultatai pastebimi po dviejų ar trijų mėnesių.

Apsipirkti – su sąrašu

Paprastai pradėję kontroliuoti išlaidas žmonės dažniausiai pastebi, jog daugiausia pinigų jie išleidžia prekybos centruose. Šeimos juose prisiperka nereikalingų maisto produktų ar kitų daiktų. Dėl to apsipirkinėti siūloma eiti kartą ar keliskart per savaitę, susidarius pirkinių sąrašus.

"Nors toks apsipirkinėjimas retam žmogui patinka, tačiau tai geriausias būdas taupyti. Jei apsipirkinėsi su sąrašu, puikiai žinosi, ko tau reikia, dėl to nekils pagunda įsigyti nereikalingų gaminių", – komentavo ekspertė.

Išanalizavus pirkinių krepšelius, dažniausiai pastebima, jog apie 30 proc. išleistos sumos buvo galima sutaupyti atsisakius nereikalingų pirkinių.

Taip pat ji pabrėžė, jog apsipirkti vertėtų eiti pavalgius, nes alkani žmonės įsigyja daugiau produktų nei sotūs.

Elektra eikvojama be reikalo

Mūsų žmonės neišnaudoja ir galimybių taupyti namuose – taupant elektrą bei vandenį, anot jos, per mėnesį įmanoma sutaupyti vidutiniškai apie 50–100 litų.

Dažniausiai visi žmonės elektros prietaisus palieka įjungtus į kištukinius lizdus ir mano, jog tuomet elektros energijos jie neeikvoja. Tačiau tai netiesa, daugelis prietaisų yra įjungti miego režimu.

"Jeigu žmonės, išeidami iš namų, išjungtų visus nebūtinus elektros prietaisus – televizorius, kompiuterius, radijo imtuvus, jie sutaupytų mažiausiai apie 5 proc. elektros energijos. Dažnai televizorius, kompiuteris ar radijas namuose taip pat būna įjungtas tik dėl fono, tačiau nepagalvojama, jog tai kainuoja pinigus. Pavyzdžiui, jeigu kompiuteris nenaudojamas bent 15–20 minučių, vertėtų ji išjungti", – tikino O.Čičkauskaitė-Bložienė.

Taupant būtina išjungti visus namie esančius, tačiau nenaudojamus buities prietaisus. Taip pat nemažai sutaupyti įmanoma naudojant elektrą taupančias lemputes.

Sumos – nemenkos

Paskaičiuota, jog jei žmonės elektros energiją eikvotų efektyviai, tuomet per mėnesį jų sąskaitos už elektrą sumažėtų mažiausiai 20 proc.

Ekspertai teigia, jog taip pat nemažai žmonių netaupo ir vandens, nors tai galima daryti labai paprastai – valantis dantis nepalikti atsukto vandens čiaupo, drabužius skalbti tik tuomet, kai skalbimo mašina pilna, o plauti indus taip pat ne pustuštėje, o pilnoje indaplovėje.

Efektyviai taupant vandenį ir elektrą per metus šeima vidutiniškai galėtų sutaupyti apie 600–1,2 tūkst. litų.

Skaičiuojant išlaidas maistui ir kitiems nebūtiniems daiktams, per metus pavyktų sutaupyti dar bent 1–2 tūkst. litų.

Pasirinkusios pigiausius sąskaitų už paslaugas apmokėjimo būdus vidutiniškai šeimos per metus sutaupytų dar bent po kelis šimtus litų.