Atsparūs: konferencija subūrė bendram tikslui

Kad nenutrūktų gyvenimas

Konferencijos moderatorė – Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili renginio pradžioje akcentavo, kad gyvename laikotarpiu, kai žodis „atsparūs“ mūsų viešajame gyvenime skamba itin dažnai.

Daug kalbama apie visuomenės pasirengimą krizėms, tačiau kyla klausimas – ar iš tikrųjų esame pasiruošę grėsmėms?

Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, atsparumas nėra tik gebėjimas reaguoti į procesus, bet ir numatyti rizikas, laiku priimti sprendimus, užtikrinti institucijų bendradarbiavimą ir, svarbiausia, pasirūpinti, kad nenutrūktų įprastas miesto, uosto ir visuomenės gyvenimas.

Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

„Nuoširdžiai noriu padėkoti šios konferencijos organizatoriams už labai prasmingą temą. Esu labai dėkingas, kad į uostamiestį šiandien atvyko mūsų ministrai, viceministrai ir visi turi minčių apie tai, ką reikia padaryti, kad atsparumas taptų tikrai didele realybe ir ramybe mūsų miesto bei šalies gyventojams“, – sakė A. Vaitkus.

Konferencijoje dalyvavo susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus, kultūros ministras Lukas Alsys ir energetikos ministras Lukas Savickas.

Anot mero, nuolatos treniruodamiesi galime tikėtis, kad įvykus avarijai mieste ar atėjus X dienai būsime pasirengę. Karas vyksta netoli mūsų, konfliktai krečia Hormuzo sąsiaurį ir kitus regionus, todėl nebegalime sau leisti laukti – turime būti pasiruošę iš anksto.

Žinojimas – tai ramybė

Apie šios konferencijos svarbą kalbėjo ir susirinkusiuosius taip pat pasveikino bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorė Lina Čekanavičė.

„Grėsmės šiandien yra kitokios, tačiau klausimas išliko tas pats – ar žinome, ką daryti, kai tai, nuo ko priklauso mūsų kasdienis gyvenimas, staiga nustoja veikti?“ – kvietė susimąstyti L. Čekanavičė.

Pasak direktorės, dienraštis kartu su partneriais pradėjo šią ilgalaikę iniciatyvą, kuria siekiama ne tik kalbėti apie atsparumą, bet ir ieškoti konkrečių būdų, kaip pasirengti įvairioms grėsmėms.

„Atsparumas yra žinojimas, o žinojimas – ramybė“, – teigė L. Čekanavičė ir pabrėžė, kad penkiose diskusijose aptariamos skirtingos miesto ir regiono atsparumo sritys.

Infrastruktūra užtikrina žmonių, prekių ir pagalbos judėjimą, aplinka padeda miestui išlikti gyvybingam, o verslas kuria darbo vietas ir stiprina ekonomiką. Taip pat kalbėta apie bendruomenių svarbą, pasitikėjimą, kritinį mąstymą ir gebėjimą atpažinti dezinformaciją.

Dėmesio sulaukė ir energetinis saugumas bei pasirengimas galimiems tiekimo sutrikimams.

L. Čekanavičės teigimu, svarbus vaidmuo tenka ir žiniasklaidai, kuri padeda visuomenei suprasti, kas vyksta, laiku pastebėti kylančias grėsmes ir tinkamai į jas reaguoti. Ji ne tik informuoja, bet ir padeda atskirti patikimą informaciją nuo dezinformacijos, skatina kritinį mąstymą bei stiprina visuomenės pasitikėjimą.

150

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Infrastruktūra – Achilo kulnas

Klaipėdos krašto infrastruktūra svarbi ne tik regiono ekonomikai – sutrikus įprastam gyvenimui, ji gali tapti vienu svarbiausių visos valstybės saugumo veiksnių.

Pirmojoje konferencijos diskusijoje „Klaipėdos krašto infrastruktūra: nuo potencialo iki Achilo kulno“ pabrėžta, kad atsparumą lemia ne vien keliai, uostas ar kiti infrastruktūros objektai, bet ir pasirengę žmonės, atsakingos institucijos bei gebėjimas reaguoti į grėsmes.

Diskusiją moderavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinės direktorės pavaduotoja Loreta Maskaliovienė.

Pokalbyje dalyvavo susisiekimo viceministrė D. Sujetaitė, Klaipėdos vadovas A. Vaitkus, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus.

A. Vaitkus diskusijos pradžioje akcentavo, kad uostamiestis svarbus visai valstybei, ypač susidūrus su įvairiomis krizėmis.

Pasak mero, Klaipėdos infrastruktūra reikšminga tiek užtikrinant energijos išteklių tiekimą, tiek sprendžiant karinio mobilumo klausimus. Todėl, diskutuojant apie infrastruktūros plėtrą, svarbu vertinti ne tik kasdienius gyventojų ir verslo poreikius, bet ir tai, kaip turima sistema veiktų esant išskirtinėms aplinkybėms.

Požiūris: bene aštriausiai buvo keliamos Klaipėdos regiono infrastruktūros problemos. Šioje L. Maskaliovienės (kairėje) moderuojamoje diskusijoje aktyviai dalyvavo A. Vaitkus, D. Sujetaitė, B. Markauskas, A. Latakas ir K. Kvaraciejus.

Jakų sankryžos projekto svarba

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius A. Latakas atkreipė dėmesį į strateginę uosto reikšmę. Pasak jo, Baltijos šalims susiduriant su sudėtinga geopolitine padėtimi, Klaipėdos uostas išlieka itin svarbiu susisiekimo su pasauliu kanalu.

Baltijos šalims susiduriant su sudėtinga geopolitine padėtimi, Klaipėdos uostas išlieka itin svarbiu susisiekimo su pasauliu kanalu.

Diskusijoje buvo vis pabrėžiama, kad uosto infrastruktūros stiprinimas ir investicijos svarbūs ne tik pačiai Klaipėdai.

Finansų viceministras K. Kvaraciejus taip pat akcentavo, kad regiono stiprybė neturėtų būti vertinama vien materialiąja infrastruktūra. Svarbūs ir pasirengę žmonės, atsakingos institucijos, gebėjimas numatyti grėsmes bei kuriamos inovacijos.

Diskusijoje infrastruktūra vertinta kaip viena sąlygų, leidžiančių Klaipėdos kraštui išnaudoti ekonominį potencialą ir išlikti atspariam įvairiems iššūkiams. Tačiau vien turimų pranašumų nepakanka – svarbu nuosekliai investuoti, stiprinti pasirengimą ir užtikrinti, kad skirtingos institucijos gebėtų veikti kartu.

A. Vaitkus taip pat išskyrė geležinkelių infrastruktūrą ir karinį mobilumą. Jo teigimu, būtina plėsti geležinkelio jungtis su uostu, kad būtų galima pasiekti ne tik įprastai naudojamas, bet ir strategiškai svarbias uosto dalis.

Tam, pasak mero, reikia reguliarių pratybų ir glaudaus institucijų bendradarbiavimo.

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas atkreipė dėmesį, kad krizės atveju svarbiausia būtų užtikrinti ne tik karinį mobilumą, bet ir gyventojų evakuaciją.

Pasak jo, Klaipėdos miestas šiuo požiūriu yra jautrus dėl riboto pagrindinių išvažiavimo kelių skaičiaus, todėl infrastruktūros pasirengimą būtina vertinti iš anksto.

B. Markauskas taip pat pabrėžė, kad ruošiantis krizėms svarbu įvertinti ir kasdienes gyventojų reikmes: ar veiktų darželiai, mokyklos, ar būtų užtikrintas maisto tiekimas, komunalinių įmonių darbas ir reikalinga technika.

Rajono mero teigimu, savivaldybėms būtina dalytis patirtimi ir iš anksto tartis su valstybės institucijomis, kaip būtų koordinuojama pagalba ekstremalios situacijos metu.

Anot B. Markausko, pirmiausia, turime galvoti apie regioninių jungčių stiprinimą, naujų jungčių, alternatyvių maršrutų kūrimą tam, kad mažintume priklausomybę nuo vieno ar dviejų kelių. Juk čia susikerta rajono, miesto ir uosto transporto srautai, tad krizės atveju tiesiog įstrigtume. Visam regionui svarbūs Klaipėdos aplinkkelio, Jakų žiedinės sankryžos projektai turi pajudėti – tai ne tik patogaus susisiekimo, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

154

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (diskusijos)

Ne vien regiono klausimas

Diskusijoje „Tvarus uostamiestis: nuo ekologinių rizikų prie valdymo sprendimų“, kurią moderavo komunikacijos ekspertė Rima Aukštuolytė, ieškota atsakymų, kaip ekologines rizikas paversti konkrečiais valdymo sprendimais ir kurti švaresnę bei atsparesnę Klaipėdą.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Benito Joniko teigimu, Klaipėdos regionui kyla įvairių aplinkosaugos grėsmių – nuo stiprių liūčių, potvynių ir paviršinių nuotekų iki energetinio saugumo rizikų, o vandens tarša Nemuno baseine parodo, kad vandens kokybės apsauga reikalauja visos Lietuvos atsakomybės.

Ne vienas dalyvis akcentavo, kad Vilniuje ir Kaune užteršti vandenys atkeliauja į Klaipėdos regioną ir įteka į Baltijos jūrą.

Be to, pasak B. Joniko, vandens tiekimo sutrikimas net vienai ar dviem paroms galėtų tapti rimtu iššūkiu miesto atsparumui.

„Tad vandens tiekimo užtikrinimas yra svarbus įvairių krizių – ekologinių, karinių ar kitų ekstremalių situacijų – metu. Šis klausimas neturėtų būti paliekamas spręsti vien miestui ar regionui – tai ir nacionalinio lygmens klausimas“, – teigė B. Jonikas.

Realybė: B. Joniko teigimu, Klaipėdos regionui kyla įvairių aplinkosaugos grėsmių – nuo stiprių liūčių, potvynių iki energetinio saugumo rizikų.

Vandenyje – diklofenakas

Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkės dr. Jovitos Mėžinės, tarp pagrindinių regiono aplinkosaugos grėsmių – dėl klimato kaitos dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai, krantų erozija ir nematoma tarša, įskaitant mikroplastiką.

„Mano patarimas – orientuotis į ilgalaikes strategijas, kurios padėtų aiškiai ir paprastai pasiruošti įvairioms rizikoms“, – pabrėžė mokslininkė.

Anot KU Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovo dr. Mindaugo Žiliaus, viena svarbiausių grėsmių yra nematoma tarša, į vandenį patenkanti su nuotekomis ir paviršiniais vandenimis, o Nemuno baseinu atkeliaujanti tarša veikia Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens kokybę, todėl jos valdymas reikalauja viso regiono bendrų pastangų.

M. Žilius taip pat atkreipė dėmesį į vis aktualesnę problemą – vaistų likučius vandens telkiniuose. Remiantis pernai atliktu tyrimu, vienas dažniau aptinkamų vaistinių medžiagų komponentų yra diklofenakas, kurio didesnės koncentracijos nustatomos ties didžiaisiais Lietuvos miestais, tokiais kaip Vilnius ir Kaunas.

Klaipėdos regione vaistų likučių poveikis mažesnis. Šie teršalai neigiamai veikia vandens ekosistemas, todėl svarbu stiprinti taršos prevenciją.

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo Vitalijaus Auglio, taršos mažinimas prasideda nuo kasdienių vartojimo įpročių – atsakingesnio produktų pasirinkimo, dėmesio jų poveikiui aplinkai ir susidarančių atliekų mažinimo.

Nors bendra aplinkosaugos situacija Klaipėdos regione ir Lietuvoje nėra bloga, išlieka papildomų rizikų, susijusių su naujaisiais teršalais ir didėjančiu gyventojų skaičiumi priemiesčiuose, kur augantis vandens poreikis ir tarša didina nuotekų valymo išlaidas.

Verslas – valstybės pamatas

Net ir ambicingi gynybos finansavimo planai gali likti tik skaičiais popieriuje, jeigu šalies verslui trūksta sąlygų augti. Būtent apie tai konferencijoje „Atsparūs. Miestas ir uostas“ diskutuota keliant klausimą, ar stabilus verslas yra valstybės išlikimo pamatas?

Diskusiją moderavo „Orion Securities“ investavimo vadovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Taip pat dalyvavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, ekonomistė Elena Leontjeva, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, „BOD Group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius, „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Liudas Zakarevičius bei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.

Diskusijoje „Stabilus verslas – valstybės išlikimo pamatas?“ verslo ir ekonomikos atstovai pabrėžė, kad šalies atsparumas priklauso ne tik nuo sprendimų gynybos srityje, bet ir nuo stiprios ekonomikos, investicijų bei valstybės gebėjimo sudaryti sąlygas įmonėms veikti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius akcentavo, kad nacionalinis saugumas tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos pajėgumo. Jo teigimu, vien numatyti didelę dalį bendrojo vidaus produkto gynybai nepakanka – valstybė turi turėti išteklių šiuos įsipareigojimus įgyvendinti.

Ekonomistė E. Leontjeva atkreipė dėmesį, kad verslo aplinkai reikalingas toks pat valstybės dėmesys ir operatyvumas, kokio siekiama stiprinant gynybos pramonę.

Pasak jos, jeigu gynybai svarbioms investicijoms ir dvejopos paskirties prekėms bei paslaugoms norima sudaryti palankesnes sąlygas, panašaus požiūrio reikia ir visai verslo aplinkai.

„Ir dabar, ypač dirbtinio intelekto atėjimas padarė tą pertvarką tiesiog būtiną“, – svarstė ji.

Esmė: M. Dubnikovas, E. Leontjeva, V. Janulevičius akcentavo ypatingą verslo svarbą

Būtina mažinti kliūtis

Bendrovės „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktoriaus L. Zakarevičiaus teigimu, Lietuva, būdama nedidelė valstybė, negali sau leisti apkrauti įmonių vis naujomis taisyklėmis ir procedūromis, užuot padėjusi joms augti bei konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Jis atkreipė dėmesį, kad Europoje dažnai susitelkiama į naujų reguliavimo priemonių kūrimą, o ne į klausimą, ar jos iš tiesų būtinos ir kokią naudą duoda. Norint stiprinti Lietuvos ekonomiką, būtina mažinti nepagrįstas kliūtis, daugiau dėmesio skirti talentų pritraukimui ir sudaryti sąlygas verslui veikti lanksčiau.

„BEGA“ generalinis direktorius L. Rimkus pabrėžė partnerystės svarbą.

„Manau, kad labai svarbi yra partnerystė, miesto ir kompanijų santykis, uosto direkcijos santykis. Esame atsakingi už kiekvieno verslo įsikūrimą“, – teigė L. Rimkus.

Labai svarbi yra partnerystė, miesto ir kompanijų santykis, uosto direkcijos santykis.

„Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius L. Zakarevičius pabrėžė, kad valstybės ir verslo negalima atskirti – atsakomybę už pasirengimą turi prisiimti abi pusės.

„Negalime verslo atskirti nuo valstybės – verslas yra valstybės dalis ir verslas bus pasirengęs tiek, kiek valstybė bus pasirengusi“, – teigė L. Zakarevičius.

Pasak jo, svarbu ne tik tikėtis, kad viskas bus gerai, bet ir iš anksto dėti pastangas pasirengimui stiprinti. Verslas, kaip pabrėžė pašnekovas, taip pat negali visos atsakomybės perkelti valstybei – turi prisidėti pats.

„Svarbiausia čia yra žmonės – esu optimistiškas ir neabejoju, kad viskas bus gerai. Tačiau nepaisant to įsitikinimo, kad viskas bus gerai, mes vis tiek turėtume būti pasirengę“, – komentavo jis.

L. Zakarevičius teigiamai įvertino ir žiniasklaidos vaidmenį, informuojant visuomenę apie aktualijas bei tam tikras grėsmes. Jo teigimu, pasirengimas krizėms – bendras valstybės, verslo ir visuomenės darbas.

„Žiniasklaida viską daro puikiai, nes informuoja valstybę – mes turime laisvą žiniasklaidą, kuri informuoja, o už tai žiniasklaidai tariu nuoširdų ačiū“, – atviravo jis.

Valstybės ir verslo negalima atskirti – atsakomybę už pasirengimą turi prisiimti abi pusės.

Informacinio vakuumo rizika

Nors Lietuva turi gilias daugiakultūres tradicijas, vis dar ieškoma atsakymų, kaip padėti tautinėms bendruomenėms geriau įsitraukti į visuomenės gyvenimą, išmokti lietuvių kalbą ir jaustis visaverte valstybės dalimi.

Ketvirtąją konferencijos „Atsparūs. Miestas ir uostas“ pokalbį moderavo KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Ji atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje neretai klaidingai įsivaizduojama, kokią dalį visuomenės sudaro tautinės bendruomenės ir kas yra šių bendruomenių nariai.

Kultūros ministras L. Alsys akcentavo, kad, užuot ieškojus kaltųjų, svarbu stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, mažinti stereotipus ir kurti sąlygas prasmingam skirtingų kultūrų dialogui.

„Man atrodo, kad dabar esame keblioje situacijoje, ir reikia nebijoti to pripažinti. Galbūt taip yra todėl, kad karas Ukrainoje tapo lūžio tašku, po kurio bandėme prisiminti klausimus, neišspręstus nuo 1991 m. O dabar mes patys neprisidedame prie problemos sprendimo keliais aspektais. Pirmiausia, tiek politikai, tiek įvairios organizacijos ieško kaltųjų – kas daugiau nei 30 metų buvo tinginiai ir nematė problemų. Tos rietenos nukreipia dėmesį nuo pačios problemos ir jos sprendimo“, – pastebėjo L. Alsys.

Šiandien lietuvių kalba yra itin svarbi ne tik integracijai, bet ir valstybės atsparumui bei saugumui.

Pasak L. Alsio, mažėjant spaudos, radijo ir televizijos turinio tautinių bendruomenių kalbomis, žmonėms kyla rizika atsidurti informaciniame vakuume, kurį gali greitai užpildyti kiti informacijos šaltiniai. Todėl, pasak jo, svarbu pasinaudoti tuo, kad tautinės bendruomenės yra pilietiškos ir palaiko Lietuvą.

Išeitis: kultūros ministras L. Alsys akcentavo, kad, užuot ieškojus kaltųjų, svarbu kurti sąlygas prasmingam skirtingų kultūrų dialogui.

Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas teigė, kad prieš daugiau nei 36 metus Lietuva pasirinko valstybės kūrimo kelią, kuriame galėtų sugyventi įvairių tautybių žmonės. Per daugiau nei tris dešimtmečius šiuo keliu sėkmingai eita, tačiau dėmesį sutelkus į nesėkmes ir ieškant kaltųjų, dažnai lieka neišgirstos gerosios istorijos.

„Dezinformacijos ir propagandos yra be galo daug. Tuo pačiu metu auga visuomenės nepasitikėjimas ir tarpusavio susipriešinimas, tai liudija įvairūs tyrimai. Tendencijos rodo, kad situacija blogės. Aiškiai suprantame, kad vien Tautinių mažumų departamentui stabilizuoti padėtį yra pernelyg sudėtingas uždavinys, yra būtinas bendradarbiavimas. Norint keisti visuomenės požiūrį, stiprinti vertybes, skatinti dialogą ir pagarbą, kultūrinių renginių nebepakanka. Be žiniasklaidos neįmanoma pasiekti reikšmingo poveikio. Todėl žiniasklaidos vaidmuo yra fundamentalus, tai viena svarbiausių galimybių pakreipti situaciją geresne linkme“, – teigė D. Babilas.

Klaipėdos tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė pabrėžė, kad būtina megzti tarpusavio ryšius ir atsisakyti stereotipų. Ji taip pat akcentavo, kad, negalėdami gauti informacijos suprantama kalba, žmonės ieško alternatyvių šaltinių, kuriuose gali susidurti su iškraipyta informacija. Tai kelia grėsmę prarasti tautinių bendruomenių pasitikėjimą Lietuvos valstybe.

Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin pabrėžė, kad Lietuvoje gyvenantys kitataučiai neturėtų būti nuolatos verčiami jaustis taip, tarsi jiems dar reikėtų įrodyti savo teisę būti visuomenės dalimi.

Jo teigimu, žmonės dažnai moralizuojami dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, tačiau ne visada taip pat griežtai vertinamas netinkamas elgesys ar smurtas. Tad yra svarbu vertinti žmones pagal jų veiksmus, o ne tautybę ar kalbą, ir kurti visuomenę, kurioje skirtingos kultūros būtų priimtos.

„Pilietiškumas yra kuriamas per pagarbą ir dėmesį“, – diskusiją reziumavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Išbando ir gamtos stichijos

Energijos tiekimo sutrikimai gali paveikti ne tik gyventojų kasdienybę, bet ir įmonių veiklą, uosto darbą bei svarbiausių paslaugų teikimą.

Todėl energetinis atsparumas – tai ne vien klausimas, iš kur gauname energiją, bet ir tai, kaip pasirengę veikti tada, kai įprastos sistemos susiduria su rimtais išbandymais.

Kaip Lietuva ir Klaipėda turėtų pasirengti kritinėms situacijoms, kokios rizikos kelia daugiausia nerimo ir kokių sprendimų reikia jau dabar? Šie klausimai kelti diskusijoje „Energetinis atsparumas kritinėse situacijose“.

Diskusiją moderavo energetikos ekspertė Diana Korsakaitė, o dalyvavo Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas, Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas ir bendrovės „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Ministras L. Savickas atkreipė dėmesį, kad energetikos sistemos pasirengimą išbando ne tik įmanomi karo scenarijai, bet ir gamtos stichijos bei hibridinės grėsmės.

Pasak jo, neseniai praūžusi audra tapo realiu išbandymu, leidusiu įvertinti, kiek energetikos sistema pasirengusi tokiems iššūkiams.

„Neseniai vykusi audra patikrino mūsų energetinį atsparumą ir pasirengimą stichijoms. Pastarųjų savaičių įvykiai, susiję su numuštais ar nukritusiais objektais, taip pat rodo, kad hibridinės grėsmės yra dalis rizikų, kurioms turime ruoštis. Mes būtinai turime pasiruošti tam tikriems scenarijams“, – teigė L. Savickas.

Ministras: pasak L. Savicko, neseniai praūžusi audra tapo realiu išbandymu, leidusiu įvertinti, kiek energetikos sistema pasirengusi tokiems iššūkiams.

Ministras: pasak L. Savicko, neseniai praūžusi audra tapo realiu išbandymu, leidusiu įvertinti, kiek energetikos sistema pasirengusi tokiems iššūkiams.

„KN Energies“ generalinis direktorius D. Šilenskis pabrėžė, kad energetikos infrastruktūra svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui, todėl jos patikimumas ir apsauga yra itin reikšmingi užtikrinant bendrą atsparumą krizėms.

Klaipėdos vicemeras A. Kamarauskas akcentavo praktinį pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

Pasak jo, vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti žmonių saugumą ir pasirūpinti, kad kritinės įstaigos, nutrūkus elektros tiekimui, galėtų veikti savarankiškai.

Konferencija „Atsparūs. Miestas ir uostas“

Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).

Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.

Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.

Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.

Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.

Šiame straipsnyje:

iniciatyva ATSPARŪS. Miestas ir uostas

Klaipėda

konferencija

tikslas

Naujausi komentarai

Pelėda

Kai Latakas patrauks savo "pirštukus" nuo mūsų gėlo vandens, tada tikrai palengvės...

Be naudos

Valstybinio uosto direktoriui Latakui gyventojų lūkesčiai, tarša, triukšmas tikrai nerūpi, jis bylinėjasi teisme, o ponui Alsiui dėrėtų kaip klaipėdiečiui pirmoje eilėje pasirūpinti Senuoju paštu.

Skolose esantis Kainedos unuversitetas negalu diskysijų rengt arčiau Leontjevos? Jau atidarė vietą Vasaros g 5 Vilniuje su nedūžtančiais langais ir vaistukų duoda už dyką ir Leontjevai, ir jos tautiečiams. Koks čia išmislas ėst išteklius uostamiesty ir KU, kyris dugne jartu su visom Janavičienėm, Urbonais, Vaičiulėm ir kitais aferistais nugraužtom idiotų galvelėm.

Visi komentarai (6)

„Norfa“: kas lemia, kad ir šiemet sparčiai auga žuvies bei jūros gėrybių paklausa

Ne visi tą žino – kasdien šimtai tūkstančių senjorų „Iki“ gali gauti specialią nuolaidą

Politologas: ukrainiečiams patinka, kai Zelenskis nesileidžia stumdomas Trumpo

Artimiausi Lietuvos sąjungininkai atsiveria dialogui su Lukašenka

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)

Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ (svečiai)