Suformavo lietuvišką komandą

131-ąją paskaitą "Klaipėdos locmanų lietuviškieji (ir ne tik) puslapiai" iš ciklo "Vakarai su senąja Klaipėda" skaitė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas, kuris vėl grįžo prie jūrinės tematikos ir papasakojo apie svarbiausią uostui locmanų tarnybą.

Klaipėda – vienintelis Lietuvos uostamiestis, į kurį atplaukia laivai.

Ir juos svarbu saugiai įvesti į uostą bei išvesti iš jo. Šį atsakingą darbą atlieka locmanų tarnyba.

Locmanai pirmieji užlipa į laivus, padeda juos prišvartuoti, duoda kapitonams patarimų.

Pasak istoriko, 1939 m. susibūrė gana gausi lietuvių locmanų grupė.

Prieš naujų lietuviškų vardų įteisinimą pasisakė kapitonas Liudvikas Stulpinas, kuris pabrėžė, kad tai yra senieji pavadinimai, skirti Klaipėdos uostui nusipelniusiems žmonėms.

Ši komanda sustiprėjo, kai tarnybą 1930 m. papildė Abo laivybos instituto absolventai – Suomijoje studijavę lietuviai.

"Locmanų tarnyba buvo gera pradžia jūrinei praktikai įgyti. Šios lietuvių locmanų tarnybos nariai buvo Kazys Daugėla, Vytautas Babarskas, Juozas Kaminskas, Mykolas Limba, Antanas Šimkus, Romanas Vilčinskas ir kiti. R.Vilčinską norėčiau išskirti, nes esame jam dėkingi už tai, kad gyvendamas JAV jis kaupė Lietuvos jūreivystės ir laivybos archyvą" , – žiniomis dalijosi D.Elertas.

Prieštaravo naujiems pavadinimams

Istorikas pasakojo, kad 1899 m. vietoj senojo medinio bokšto locmanams buvo pastatytas mūrinis bokštas, iš kurio buvo patogu stebėti akvatoriją.

Šalia bokšto, ant gynybinio seno pylimo, buvo pastatytas 8 butų gyvenamasis namas, o vadui – atskiras pastatas.

Dainius Elertas. 

"Tada tai buvo tokia tradicija gyventi kartu ir tuoj pat reaguoti į situaciją", – teigė D.Elertas.

Iki 1939 m. kovo locmanų tarnyba naudojosi dviem senais mediniais garlaiviais.

Pirmieji jų vardai buvo vokiški, tai – "Von Schlickmann" ir "Hagen", o vėliau jie pervadinti lietuviškai – "Šarūnas" ir "Aušra".

"Prieš naujų lietuviškų vardų įteisinimą pasisakė kapitonas Liudvikas Stulpinas, kuris pabrėžė, kad tai yra senieji pavadinimai, skirti Klaipėdos uostui nusipelniusiems žmonėms.", – teigė D.Elertas.

Statutą pasirašė karalius

1809 m. Prūsijos karalius Friedrichas Willhelmas III pasirašė Klaipėdos uosto ir locų statutą.

Pagal statutą, locmanų tarnybą sudarė 12 vyrų: tarnybos vadas (komandoras), 2 vyresnieji (prisaikdinti locmanai) ir 10 eilinių.

Locmanai kasdien turėjo matuoti farvaterio gylį, plotį bei smėlio seklumų kitimą. Tai atlikdavo eiliniai locmanai.

1881 m. Klaipėdos locmanai jau turėjo du burinius laivelius.

Vienas jų dieną plaukiodavo jūroje ties priėmimo plūduru, o kitas būdavo uoste ir, jei reikėdavo, skubiai vykdavo į vietą.