Jūrininkai prisimena reisus

Kai grįžę iš reisų, o dar geriau būdami juose jūrininkai pasidalija nuotraukomis ir prisiminimais, Klaipėda tarsi suspindi pačiomis įvairiausiomis jūrinio gyvenimo spalvomis. Tradicija dalytis nuotraukomis ir prisiminimais iš reisų gyvuoja seniai, tačiau nedaugelis, netgi Jūrų kapitonų asociacijos narių, tai daro.

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas J.Liepuonius tai daro dažnai, gal ir todėl, kad jo reisai būna nekasdieniški, kartais ypatingi.

Jūrų kapitonų asociacijos susibūrimuose jūrų kapitonai dažnai pasidalija savo prisiminimais apie reisus. Juose būna ir įdomių pastebėjimų, ir gana patrauklių pasakojimų.

Sulaikyta: konfiskuoti brakonierių laivai Mauricijaus Port Louiso uoste. (Juozo Liepuoniaus nuotr.)

Singapūro blizgesys

Pernai gruodį J.Liepuonius Tailando Bankoko uoste „Marshal Consulting group“ užsakymu vertino „Heavy lift“ tipo ypatingų krovinių transportavimo laivo techninę būklę.

Po to Indonezijos Ratan uoste priiminėjo ginkluotos apsaugos laivą. Jis vykdo apsaugą Gvinėjos įlankoje „Punta Europa“ naftos terminale, kurį valdo ir Lietuvoje pagarsėjusi amerikiečių kompanija „Chevron“.

Skurdas: šiame laive yra neįtikėtinai sunkios jūreivių darbo sąlygos. (Redakcijos archyvo nuotr.)

„Dėl labai padidėjusio nesaugumo Gvinėjos įlankoje, turtingesnės kompanijos praktiškai prie kiekvieno stambesnio naftos terminalo turi ginkluotos apsaugos laivus. Jie saugo dirbančias įgulas ir darbininkus. Tokia XXI amžiaus realybė Afrikoje. Piratavimas, terorizmas prieš komercinius ir kitus laivus čia klesti“, – teigė J.Liepuonius iš tolimosios Indonezijos.

Įspūdingas buvo ir Naujųjų 2020 metų sutikimas Singapūro uoste.

Tarp nusikaltėlių

Po to, prisiminė J.Liepuonius, laukė įdomi vieta Indijos vandenyno Chagos archipelago regione, kur gaudė nelegalius žvejus, įvairius nusikaltėlius. Jie bando pasislėpti šioje Indijos vandenyno platybėse pasimetusių salų grupelėje.

„Aplink salas gausu tunų, marlinų, bonitų, doradų. Tokių pageidauja pasaulio solidžiausi restoranai. Brakonieriai čia tiesiog plūsta,“ – teigė J.Liepuonius.

Šią teritoriją jis saugojo specialiu greitaeigiu laivu, kurį pasamdė Mauricijaus valstybė. Jai priklauso Chagos archipelagas, jame bandoma įvesti tvarką.

Įspūdinga: Singapūro uosto išorinio reido vaizdas per lėktuvo iliuminatorių. (Redakcijos archyvo nuotr.)

„Mūsų laivas buvo iki 40 mazgų greičio. Pasivyti, sulaikyti ir perduoti kranto apsaugos laivams pažeidėjus nebuvo sunku. Beveik per mėnesį sulaikėme 6 nelegaliai šiuose vandenyse žvejojusius Taivano, Seišelių salų žvejų laivelius ir tris valtis su įtartinais asmenimis“, – prisiminė J.Liepuonius.

Sulaikyti brakonieriai perduodami Mauricijaus pareigūnams. Vien tik Mauricijaus Port Louiso uoste jau stovi virš 20 brakonierių laivų.

Laivyba be konvencijų

Brakonieriaujančių laivų įgulų gyvenimas Azijoje kelia gailestį.

„Tai nuo 25 iki 60 m ilgio žvejybos laiveliai su 20–30 ir daugiau įgulos narių. Laivai seni, su baisiomis, europiečių supratimu, gyvenimo sąlygomis ir primityvia technika. Laivai, kurie neatitinka net elementarių saugumo jūrose reikalavimų. Juose nėra gelbėjimo valčių, plaustų ar liemenių“, –
pasakojo J.Liepuonius.

Anot jo, tokių laivų jūrininkai, daugiausia jaunimas, gyvena labai sunkiomis, dažnai antisanitarinėmis sąlygomis.

Akimirka: tokias žuvis galima išvysti Indijos vandenyne prie Chagos archipelago. (Redakcijos archyvo nuotr.)

„20–25 įgulos nariams laive būna tik vienas tualetas. Dušą laivuose atstoja žarna ant laivo denio su užbortiniu vandeniu. Laivuose nešvara, dažnai dviem jūrininkams skirta viena lova, kurią tradicine lova mums būtų sunku pavadinti. Tuose laivuose negalioja nei žmogaus apsaugos jūroje (SOLAS), nei jūrininkų darbo jūroje MLC-2006, nei žvejų (Torremolinos) konvencijos“, – dėstė J.Liepuonius.

Anot jo, mums, europiečiams net sunku ir patikėti, kad XXI amžiuje toje pat žemės planetoje tarp jūrininkų ir jų darbo sąlygų gali būti tokie milžiniški skirtumai.