Apleistą buvusią Seimo poilsinę „Viešnagė“ bendrovė „Hanika“, priklausanti „Lumont“ įmonių grupei, įsigijo 2018 m. Dabar „Viešnagės“ kompleksą sudaro keturi pušyne integruoti trijų aukštų pastatai, kuriuose įrengti 39 apartamentai, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Vykdant statybos darbus 1,1 hektaro sklype vystytojams pavyko išsaugoti visas jame augusias 200 pušis, dar papildomai pasodinta trisdešimt 6 metrų aukščio pušų bei daugybė kitų įvairių augalų. Iš viso į apželdinimą investuota 700 tūkst. eurų.

Išsaugotas ir išplėstas pušynas

Pasak Eglės Gorelienės, bendrovės „Hanika“ vadovės, objektas buvo projektuojamas itin jautrioje Palangos miesto zonoje – senamiestyje, kuriam unikalumo suteikia jį supanti žaluma bei kelių minučių atstumas iki jūros.

„Ilgaamžio pušyno išsaugojimas buvo esminis prioritetas, rengiant projektą. Kompleksas todėl ir buvo išskaidytas į keturis atskirus pastatus, kad šie įsilietų į laisvas nuo apželdinimo zonas“, – sakė E. Gorelienė.

Pasak jos, visa nedidelio tūrio atskirų pastatų architektūrinė idėja gimė apibrėžiant apie kiekvieną saugotiną medį 5 metrų spindulį ir užstatant tik laisvas nuo želdinių vietas taip, kad užtikrintų maksimalų privatumą visiems apartamentams.

„Atlikdami apželdinimo darbus, sklype pasodinome daugybę įvairiausių augalų, tarp jų – ir trisdešimt naujų pušų. Įdiegėme modernią laistymo sistemą, kuri užtikrina, jog visi pasodinti augalai lengvai prigytų. Siekdami dar labiau integruoti pastatus į juos supančią gamtą, apželdinome ir namų balkonus, kuriuose įrengėme kapiliarinę laistymo sistemą“, – sakė „Hanikos“ vadovė.

Kelia kokybės kartelę

„Viešnagės“ poilsio apartamentų kompleksą projektavo žinomas pajūrio architektas Donatas Rakauskas, daugelio išskirtinių objektų Palangoje autorius, konkurse „Už darnią plėtrą“ įvertintas už kūrybingumą darniai integruojant objektus į gamtinę aplinką.

„Ilgaamžei gamtai reikia ilgaamžių sprendimų, todėl statant „Viešnagės“ kompleksą buvo panaudotos šiuo metu pasaulyje tvariausios ir geriausios medžiagos, kurios sukuria sinergiją su pastatus supančiomis pušimis“, – sakė D. Rakauskas.

Statybose naudotos rankų darbo daniškos deginto molio plytos, kurių tas pats tipas ir spalva buvo naudojamas Kopenhagos Karališkosios koncertų salės fasadui, ar patinuota žalvario skarda, kurią galima išvysti ant daugelio garsių pasaulio objektų fasadų. Taip pat vis dar retai pastatų statyboje sutinkamas, pagal specialią technologiją gamykloje liejamas „ypatingai tvirtas betonas“, pasižymintis išskirtiniu ilgaamžiškumu bei patvarumu.

Visi apartamentai turi apželdintus balkonus arba terasas, kurių dydis siekia iki 44 kv. metrų.

Pastatuose įrengta pažangiausia geoterminė šildymo ir vėsinimo sistema. Pasak D. Rakausko, tai užtikrina maksimaliai komfortišką mikroklimatą, kuris yra pastovus tiek žiemą, tiek vasarą. Kiekvienoje patalpoje įrengti temperatūros ir drėgmės jutikliai, atskirai sumontuoti drėgmės surinkėjai, kurie sureguliuoja drėgmės lygį poilsio patalpose.

Atsisakyta antžeminės automobilių aikštelės

Siekiant išlaikyti gamtos harmoniją ir tuo pačiu užtikrinti gyventojų patogumą, sklype visiškai atsisakyta antžeminių automobilių stovėjimo vietų, kurios pagal 2016 m. ankstesnių sklypo savininkų suderintą detalųjį planą būtų užėmusios beveik 1,7 tūkst. kv. metrų. Šiuolaikiškame namų komplekse įrengta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė 66 automobiliams, tai pirmas toks sprendimas Lietuvos pajūryje.

„Mums tai kainavo brangiau, tačiau leido užtikrinti, kad apželdinta sklypo dalis siektų ne anksčiau suderintus 50 proc., o padidėtų net iki 70 proc.“, – sakė E. Gorelienė.

Antrasis aikštelės aukštas įrengtas žemiau jūros lygio. Pasak „Hanikos“ vadovės, tam, kad išliktų buvęs gruntinio vandens lygis, naudoti sudėtingi sprendiniai, dėl kurių stovėjimo aikštelę pavyko įrengti be jokio drenažo ir siurblinių. Prie šių sprendinių projektavimo ir įgyvendinimo dirbo žymus konstruktorius Audrius Ražaitis, kuris turi daug patirties dirbant su itin sudėtingomis konstrukcijomis.

Praėjusių metų nacionaliniame konkurse „Už darnią plėtrą“ „Viešnagės“ projektas pelnė Ateities projekto titulą.