Baigusi auditą dėl kultūros projektų lėšų, Klaipėda sieks aiškesnio reglamentavimo

„Šiuo metu jau turime visą informaciją, kaip buvo naudojamos kultūros ir meno projektams skiriamos lėšos. Džiugu tai, kad daugiau tokių grubių pažeidimų, dėl kurių tektų kreiptis į teisėsaugą, nustatyta nebuvo, tačiau trūkumų yra“, – pranešime antradienį sakė uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus.

„Remdamiesi audito išvadomis ir rekomendacijomis tobulinsime procesą, kad reglamentavimas būtų kuo aiškesnis, taip pat būtų užtikrinta tinkama lėšų panaudojimo kontrolė“, – pridūrė jis.

Anot savivaldybės, audito metu nustačius netinkamo lėšų panaudojimo atvejus, gegužės pradžioje buvo kreiptasi į teisėsaugą.

Remdamiesi audito išvadomis ir rekomendacijomis tobulinsime procesą, kad reglamentavimas būtų kuo aiškesnis.

Dvi asociacijos, vadovaujamos to paties asmens, atsiskaitydamos už patirtas išlaidas, tas pačias sąskaitas faktūras ir kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus teikė kelioms skirtingoms įstaigoms. Jos už tas pačias išlaidas finansavimą gavo iš kelių šaltinių.

Auditoriai nustatė, kad bendrai savivaldybės patirta žala siekia 26,6 tūkst. eurų.

„Po kreipimosi į teisėsaugą sulaukėme prašymo patikslinti ataskaitą ir siūlymo grąžinti dalį lėšų, tačiau šiuo metu, kai informacija jau perduota teisėsaugai, jokie tikslinimai nebegalimi – dėl proceso baigties bus sprendžiama sulaukus teisėsaugos vertinimo“, – sakė meras. 

Iš viso pernai metais Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis buvo finansuoti 87 projektai (55 projektų vykdytojai). Audito metu patikrintos visų projektų ataskaitos. Be jau minėtų atvejų, dėl kurių kreiptasi į teisėsaugą, nustatyta ir daugiau pažeidimų, tačiau visais kitais atvejais laiku buvo patikslinti dokumentai ir trūkumai ištaisyti, žala savivaldybei nebuvo padaryta.

Pasak pranešimo, Kontrolės ir audito tarnyba nustatė, kad keliais atvejais į ataskaitas buvo įtrauktos išlaidos, nesusijusios su projekto vykdymu, taip pat įtrauktos išlaidos, patirtos dar iki projekto įgyvendinimo pradžios, nustatyta atvejų, kai lėšos buvo panaudotos nesilaikant draudimo įsigyti ilgalaikį turtą, remonto paskirties prekes, apmokėti delspinigiai.

Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais sudaromi sandoriai su susijusiomis šalims – giminaičiais, įstaigomis ar asociacijomis, kuriose dirbama ar joms vadovaujama. Nors draudimas pirkti paslaugas iš susijusių asmenų nėra nustatytas, tačiau tokie sandoriai kelia abejonių dėl konkurencijos užtikrinimo ir racionalaus lėšų panaudojimo. Taip pat pastebėta, kad įgyvendinant 64 proc. projektų nevykdytas reikalavimas dėl lėšų apskaitymo atskiroje sąskaitoje.

Kontrolės ir audito tarnyba atkreipė dėmesį ir į nepakankamą lėšų panaudojimo kontrolę. Pateiktos rekomendacijos tikslinti kontrolės procesą reglamentuojantį aprašą, raštu paskirti atsakingus asmenis už kontrolės vykdymą. Taip pat rekomenduota atnaujinti Kultūros bei meno projektų finansavimo tvarkos aprašą.

Šiais metais kultūros ir meno projektai taip pat bus finansuojami biudžeto lėšomis. Šiuo metu baigiamas paraiškų vertinimo procesas. Šiemet sulaukta 148 paraiškų – 30 daugiau nei pernai.