Eksporto išlaidos brango

Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenka prabilo apie nuosavo Baltarusijos prekybos laivyno statybą. Anot jo, tokia idėja svarstyta šios šalies vyriausybėje. Numatyta detaliau analizuoti laivų pirkimo arba naujų statybos perspektyvas.

Toks sumanymas galėjo atsirasti todėl, kad, kylant pasaulinėms laivų frachto kainoms, Baltarusijai užsiimti žaliavų eksportu tampa vis sunkiau. Tiksliau, laivų frachtai augo dešimtimis kartų, o baltarusiškoms trąšoms ir kitai jų produkcijai, kuri eksportuojama į pigesnes, atsilikusias šalis, vis sunkiau dengti gabenimo laivais išlaidas.

Baltarusijos kalio trąšoms paliekant Klaipėdos uostą, šiai šaliai tektų spręsti ir specializuoto krovininio laivyno problemą.

Jūrų laivynas Baltarusijai būtų reikalingas ir dėl to, kad jai vis sunkiau pasisamdyti laivų, nes dėl sankcijų Baltarusijai pasaulio laivybos kompanijos atsisako gabenti jos krovinius.

Pavyzdys buvo ir Klaipėdos uoste dėl muitinių formalumų užstrigę baltarusiški sunkvežimiai, kurie turėjo būti išgabenti į Čilę. Kai krovinius jau buvo leista išgabenti, dėl vis sunkėjančių verslo santykių su Baltarusija nebeatsirado vežėjo, kuris norėtų tai daryti.

Kur bus Baltarusijos uostas?

Apie tai, kad Baltarusija norėtų kurti nuosavą jūrų laivyną, šioje šalyje buvo kalbama ir anksčiau. Kaip vienas iš tokio laivyno uostų buvo svarstoma ir Klaipėda. Kalbėta ir apie Rusijos Kaliningrado srities uostus, bet jie Baltarusijai buvo ne tokie patrauklūs.

Dabar jau aišku, kad dėl sugedusių santykių su Lietuva Baltarusija net nebegalvoja apie nuosavo laivyno uostą Klaipėdoje. Tokiu uostu greičiausiai galėtų tapti kuris nors iš Leningrado srities uostų. Tai galėtų būti ir Rusijos Murmanskas.

Laivynas: Baltarusijoje yra tik labai nedaug upinių neaiškios paskirties laivų. (Vidmanto Matučio nuotr.)

2022 m. turėtų pasirodyti aiškesnis vaizdas, ką Baltarusija darys su kalio trąšomis, kurios dabar gabenamos per Klaipėdos uostą.

Baltarusija yra skelbusi, kad 2021 m. gruodį bus visiškai pasiruošusi perkelti savo trąšas iš Klaipėdos į Rusijos Murmansko ir Leningrado srities uostus. Dar 2020 m. Baltarusija yra išbandžiusi, kaip Rusijos geležinkeliais iki Murmansko, o po to laivais Rusijos Šiaurės keliu gabenti trąšas į Kiniją.

Tokia schema tiktų ir trąšoms į Kiniją pristatyti, ir konteineriams iš jos gauti.

Dniepro projekto neįkando

Kyla klausimas, kodėl Baltarusijai, kuri glaudžiai  sieja save su Rusija, būtų reikalingas nuosavas krovininis laivynas – juk galima naudotis ir Rusijos laivais. Problema tai, kad Rusija beveik neturi specializuotų, ledo klasės birių krovinių laivų. Jos laivyną Šiaurėje daugiausia sudaro naftos tanklaiviai.

Akivaizdu, kad, Baltarusijos kalio trąšoms paliekant Klaipėdos uostą, šiai šaliai tektų spręsti ir specializuoto krovininio laivyno problemą. Neatsitiktinai Baltarusijos vyriausybėje skubos tvarka imtasi analizuoti, kaip būtų galima kurti nuosavą prekybos laivyną. Tai būtų daroma su Kinijos pagalba šios šalies laivų statyklose.

Realybė: baltarusiška laivyba prie Pinsko. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Jei Baltarusija imtųsi kurti nuosavą prekybos laivyną, tikėtina, kad tai užtruktų ne 2–3, o 8–10 metų. Per tą laiką pačioje Baltarusijoje gali pasikeisti politinė situacija, įtampos gali neišlaikyti ir desperatiškus veiksmus vis labiau demonstruojantis Aliaksandras Lukašenka.

Nors Rusija ir tapo svarbiausia Baltarusijos sąjungininke, joje yra netikėjimo A.Lukašenka ir Baltarusija, ypač dėl dalykų, susijusių su krovinių eksportu. Rusijoje yra suprantama, kad A.Lukašenka neamžinas, jo desperacija meta šešėlį ir pačiai Rusijai.

Ar Rusija palaikys A.Lukašenkos vyriausybės konstruojamą jūrinės veiklos piramidę, priklausys nuo to, ar Baltarusija Leningrado srities ir Murmansko uostuose statys savus jūros krovinių terminalus. Jei to nebus, pasitikėjimas A.Lukašenka, kuris bet kada gali išduoti, ir Rusijoje, jos ekonominiuose, o ir politiniuose elito sluoksniuose bus menkas.

Kol kas Baltarusijos jūrinės ambicijos yra beveik nematomos. Pačioje Baltarusijoje, Gomelio srityje, ji planavo statyti naftos ir trąšų terminalus,  iš kurių laivai krovinius Dniepru per Ukrainą gabentų prie Juodosios jūros. Prieš ketverius metus pristatytas projektas, kuriame turėjo dalyvauti ir turkai, taip ir nepajudėjo. Maždaug 150 ha plote reikėjo įrengti upių uostą su inžinerine ir transporto infrastruktūra bei pagilinti Dniepro upę, kad ja galėtų plaukti "Upė-jūra" klasės laivai. Nei Baltarusija, nei Ukraina, nei jų partneriai iš Turkijos nieko nepadarė.